(Mano atradimai auklėjant mažylį)
Na štai, ir trečiąjį kartą įsisuku į ,,terrible two” ratą. Tik šįkart patirtis daro savo: mažiau streso, mažiau neaiškumų. Tik nuoseklus darbas su savimi ir mažyliu.
Jei esi tėvas ar mama, tikriausiai bent kartą susidūrėte su situacija, kai 2–3 metų vaikas tiesiog atsisako jūsų klausyti. Toks įspūdis, kad viskas, ką sakai, eina pro vieną ausį ir išeina per kitą. Ir tas pokytis įvyksta labai netikėtai – dar prieš kelias savaites jis ar ji buvo toks mielas ir paklusnus mažylis, o dabar rodos, kad prasidėjo maištas. Bet ar iš tiesų taip yra?
Kas vyksta mažylio galvoje?
Vaikai, ypač 2-3 metų amžiaus, išgyvena milžiniškus pokyčius – tiek fiziškai, tiek psichiškai. Jiems viskas nauja, įdomu ir kartais visiškai nesuprantama. Mažyliai mokosi iš aplinkos. Jeigu mums, kaip tėvams, vaiko elgesys kartais atrodo kaip tikras chaosas, tai dažniausiai yra todėl, kad jie taip mokosi tyrinėdami ribas. Būtent tokio amžiaus vaikai dažnai nepaklūsta ne dėl to, kad maištauja, bet todėl, kad jiems tiesiog trūksta patirties ir supratimo. Tai natūrali šio amžiaus vaiko raidos dalis.
Stebiu, kaip vaikai tyrinėja pasaulį
Labai greitai pastebėjau, kad 2-3 metų vaikai pradeda intensyviai tyrinėti pasaulį. Jie nebe nori tiesiog sėdėti ir daryti tai, ką jiems pasakai. Man dažnai tenka matyti, kaip mano mažylis išbando ribas: palies tai, ką neleidžiu, ir bandys stebėti mano reakciją. Supratau, kad jie taip mokosi. Ar sudaužys stiklinę? Tikėtina. Ar sulaužys ką nors, kas jam per didelis iššūkis? Visiškai įmanoma. Tačiau tai tik pamokos, kurios veda juos link supratimo, kaip veikia pasaulis.
Mano pamoka – nieko nesitikėti per daug greitai
Pastebėjau, kad kai kurie tėvai reikalauja iš savo vaikų dalykų, kurių dar jų neparuošė. Aš ir pati kartais buvau linkusi reikalauti, kad jis elgtųsi „kaip suaugęs“, nors dar jo nemokiau, kaip tai daryti. Pradėjau žiūrėti į tai paprasčiau. Supratau, kad visi mes išmokstame iš aplinkos ir patirties. Dabar, kai matau savo vaiką darant ką nors, kas man nelabai patinka, stengiuosi suprasti, kad jis taip bando suprasti pasaulį.
Švelnumas ir kantrybė – mano geriausi draugai
Ilgainiui supratau, kad jokios griežtos taisyklės nepadės taip gerai, kaip švelnus ir nuoseklus elgesys. Nėra taip, kad man pavyktų visada likti ramiam – juk esu žmogus. Bet kai tik sugebu išlikti rami, pastebiu, kad tai turi didesnę įtaką mano vaikui nei bet kokios pastabos ar pamokslai. Jei jis mato, kad reaguoju ramiai, tada ir jis pradeda elgtis ramiau. Tai, žinoma, nėra greitas procesas – tai ilga kelionė, pilna iššūkių, bet ir pasitenkinimo. Tam reikia auklėti ne tik vaiką, bet ir save pačią.
Vaikai – mano atspindys
Kartą supratau, kad vaikai yra kaip veidrodžiai – jie atkartoja viską, ką mato aplink save. Pastebėjau, kad mano vaikas perima mano elgesį su kitais žmonėmis, mano požiūrį į kasdienes situacijas. Pavyzdžiui, jei man rūpi aplinkos tvarkymas, jis stebi ir mokosi iš mano veiksmų. Man tai tapo puikia galimybe parodyti jam, kaip norėčiau, kad jis elgtųsi – ne žodžiais, o savo elgesiu.
Laikas, kantrybė ir dar kartą kantrybė
Auklėjant vaiką, kantrybė tapo mano kasdieniu palydovu. Aš ne visada išlaikau pusiausvyrą, kartais ir supykstu, ir nežinau kaip reaguoti. Tačiau stengiuosi prisiminti, kad taip vaikas tiesiog tyrinėja pasaulį ir vienintelis jo paieškų palydovas esu aš.
Auginant mažus vaikus, kantrybė yra mūsų geriausias draugas. Vaikai yra smalsūs, kartais užsispyrę, bet visada mokosi iš mūsų ir aplinkos. O mes, galbūt turime palaikyti vieni kitus, šypsotis ir priminti nepamiršti mėgautis šiuo kelionės etapu – net jei kartais atrodo, kad kelias pilnas iššūkių, galų gale viskas atsiperka.
Švelnumas ir nuoseklumas – raktai į sėkmę
Pabaigai – kantrybė ir dar kartą kantrybė
Auginant mažus vaikus, kantrybė yra tavo geriausias draugas. Vaikai yra smalsūs, kartais užsispyrę, bet visada mokosi iš tavęs ir aplinkos. Ir nors gali būti sunku, kai jie neklauso ar daro kažką, kas tave išveda iš pusiausvyros, svarbu prisiminti, kad jie taip tyrinėja pasaulį. Tad šypsokis, gilink savo kantrybę ir mėgaukis šiuo kelionės etapu – net jei kartais atrodo, kad kelias pilnas iššūkių, galų gale viskas atsiperka.
Man palengvėjo išsiaiškinus, kad šis vaiko elgesys turi paaiškinimą, apie kurį nežinojau tapusi mama pirmą kartą.