Naujos gyvybės atsiradimas – tai gamtos stebuklas, nes daugiau niekas nesugeba savyje išnešioti, rūpintis, saugoti svetimkūnio kaip mama (ar patelė).
Pamenu kaip pirmojo nėštumo metu buvau sužavėta gamtos veikimu. Kiekviename etape mane domino ne tik biologinis vaisiaus vystymąsis, bet ir vidinis ,,žmogutis”. Ieškojau informacijos kaip galiu užmegzti ryšį su vaiku jau nuo pirmųjų dienų. Antrasis nėštumas leido patikrinti informaciją, pojūčius ir pagilinti suvokimą. Visa tai nėštumą pavertė pirmu prasmingu žingsniu auklėjime.
Procesas
Pirmasis vaisiaus etapas baigiasi po 40 dienų, įskaitant ir tris absorbcijos dienas. Tuomet vaisius jau yra žmogus. Žinoma, jam dar reikia vystytis, išmokti užmegztį ryšį su tėvais, bet jis jau egzistuoja.
Šis etapas labai svarbus, nes pirmuosius tris mėnesius formuojasi tai, kas svarbiausia – svarbiausios savybės. Todėl moteris turi būti rami, jausti pusiausvyrą. Vienoms moterima padeda muzika, kitoms – joga, trečioms knygos skaitymas.
Kad vaisius teisingai vystytųsi, mama turi rūpintis juo, nuolat galvoti apie jį, elgtis kaip su gyva būtybe: kalbėtis, dainuoti, žaisti, skatinti jo reakcijas, jausti savyje jo asmenybę.
Turbūt kiekviena jautri mama galėtų pasakyt, kad neštumo metu būsimą vaikelį ji ir jautė būtent tokį, koks dabar yra vaikas.
To žodžiais nepersduosi, bet tarp motinos ir vaisiaus egzistuoja nematomas ryšys, natūralus ir toks stiprus, kad jo neįmanoma niekaip pertraukti. Net pasąmoninga mamos mintis pasiekia vaisių. Jie gyvena kaip vienas. Mama gyvena vadovaudamasi vaiko norais.
Nėštumo metu moteris sparčiai keičiasi, ji tampa motina. Ši samprata
Gamtoje reiškia, kad motinos organizmas visiškai atiduodamas vaisiu vystyti: visi jos ketinimai – vaisiaus labui, ji visa susitelkusi į jį, ji net nebegalvoja apie save. Taip suorganizuota Gamtos programa.
Labai svarbus ir tėvo vaidmuo. Gamtoje tėvas nulemia vaiko pagrindines savybes, o motina toliau vysto jas. Kitaip tariant tėvas duoda sėklos lašą, o motina jį vysto kol galiausia ant mūsų rankų atsisuria mažas stebuklas.
Ir šiame procese nėra svarbių ir nesvarbių. Abu, tėvas ir motina, yra reikalingi, nes kiekvienas, atlikdamas savo funkciją, tik papildo vienas kitą.
Ir šį tėvų bendradarbiavimą vaisius, o vėliau ir vaikas, labai jaučia, mokosi iš to ir vadovaujasi ateityje.
Šis ypatingas vaiko ir motinos ryšys tęsiasi iki dviejų metų. Todėl ir natūralus maitinimas rekomenduojamas iki tokio amžiaus.
Galbūt čia ir sustosiu. Tiesiog žinant kas vyksta su mumis pagal Gamtos planą, visada veda tiesiu, aiškiu keliu. Nežinomybę pastojus keičia užtikrintumas ir džiaugsmas. Manau, mes turime žinoti kokie ir išoriniai, ir vidiniai procesai vyksta tiek mumyse, tiek tarp mūsų. Naujos gyvybės atsiradimas – tai tik vienas iš nuostabių pavyzdžių, parodančių Gamtos vienatiškumą.
Nėra lengva tai pajausti šiandien, tačiau tas noras funkcionuoti išvien su Gamta, man teikia džiaugsmo
