Gražūs tie pirmieji metai, kai vaikams viskas įdomu, bet kokia veikla juos ,,veža”. Bet paskui įvyksta kažkoks virsmas ir ta motyvacija juose ima gesti. Jau nebetinka bet koks ,,greitas maistas”, turi būti tikslingai, pagal vaiko poreikius parinktas užsiėmimas.
Man tas pereinamasis laikotarpis buvo svetimas, nesupratau kuo ir kaip užkeisti jau įprastas veiklas, kurios taip žavèjo. Vis bandžiau ir bandžiau kol į pagalbą neatėjo moterų, ugdančių vaikus šeimoje, patirtis.
Dėka jų supratau, kad labai normalu ieškoti tavo šeimai artimų būdų, keisti juos. Labai normalu suklysti, gal net ir nusivilti, o tada iš naujo ieškoti.
Ir svarbiausia, visą dėmesį skirti ieškoti būdų kaip kiekvienas vaikas mokosi, kas juos žavi, motyvuoja ir smugdo. Ieškoti kaip patekti į vaiko širdį ir nepertvarkyti jos pagal save, bet leisti jam pačiam atrasti save, palydėti vaiką šioje kelionėje.
Dar neradau efektyvesnio būdo ugdyme kaip ugdyti vaiką pagal jo būdą.
Man tai reiškia, kad turiu visiškai atidėti į šalį tai, ko aš noriu, kas man atrodo turėtų patikti vaikui, kas būtų įdomu ir įspūdinga pasidalinti su kitais. Tiesiog turiu kiek įmanoma laikyti save atokiau nuo vaiko tikrųjų poreikių. Nuo to, kuo jis iš tiesų užsiėmęs, koks noras jį veda pirmyn, ką jis nori sužinoti. Tiesiog paversti save tarsi permatomu vaiko palydovu, stebėtoju, pagalbininku, kuris neprideda savo spaudimo, reikalavimų, lūkesčių, bet yra šalia ir rūpinasi tuo, kad vaikas neprarastų įkvėpimo tęsti ką pats pradėjo.
Tai velniškai sunku padaryti. Prisipažinsiu, kad ne visada sugebu išgirsti vaikus, vistiek jiems netikėtai ,,užmaunu” savo svajones, norus, lūkesčius. Tačiau suklupus nepasiduodu ir nerealiai džiaugiuosi, kad turiu galimybę gyventi būtent taip!
KAIP SUŽINOTI KUO DOMISI MANO VAIKAS? KOKIAS VEIKLAS JAM PARINKTI?
Mes šeimoje skatiname vaiko lydymą mokymasi (childs-led-learning), kai vaikas pats tarsi užduoda kryptį, kuri jį domina. Mes tik ,,gaudome” ją ore ir atitinkamai bandome suteikti pagalbą. Pradžioje tikėjausi, kad vaikas taip visada aiškiai išsakys kas jį domina, bet klydau. Vis dažniau į klausimą ,,Ką norėtumėte sužinoti?” atsakymas buvo ,,nežinau, gal tu kažką žinai?”. Tada aš siūlydavau savo variantus, o kadangi jie buvo dirbtinai sukurti – nelabai motyvavo vaikus įsijausti visa širdimi. Man tai nepatiko.
Tad reikėjo keisti taktiką. Supratau, kad mažesni vaikai nevisada gali suformuluoti kas juos domina, todėl pradėjau:
- daugiau klausytis kokius žaidimus jie žaidžia laisvu laiku;
- apie ką kalba tarpusavyje;
- ko klausinėja;
- dėl ko nesutaria;
- apie ką svajoja;
- kokius filmukus pasirenka;
- kokios knygos dažniausiai vartomos;
- viską fiksuoti raštu.
Po pirmų kartų aš buvau apstulbusi iš nuostabos, nes tarsi užčiuopiau tikrąjį savo vaiką, tokį, koks jis yra! Kokia laimė mamai, kuri neriasi iš kailio įtikti vaiko potencialui! Beliko tik organizuoti veiklas pagal vaiko susidomėjimą.
KAI SMALSUMAS MIEGA
Yra vienas galingas būdas sustiprinti vaiko smalsumą – aplinkos pakeitimas.
Paprastas pasivaikščiojimas parke gali sužadinti daug naujų pojūčių.
Įprasto maršruto pakeitimas nauju leidžia susipažinti su naujomis vietovėmis, sužadinti naujus klausimus, vaizdus.
Netradicinis piknikas, kad ir šalia namų, vaikams jau bus naujas lapas į jų gyvenimo istoriją.
Yra tikrai begalo įvairių būdų ,,apversti” įprastą rutiną aukštyn kojom! Ir tikiu, kad norėdami užkariauti vaikų širdis – turime pasinaudoti tuo.
Dauguma šeimoje vaikus ugdančių tėvų kalba apie nuolatines pastangas sužadinti, išlaikyti ir auginti smalsumo kibirkštis vaikuose. Jos greit užsiplieskia, bet jeigu mes nepadedame vaikams savo palaikymu, padrąsinimu, jos labai greitai ir užgęsta. O juk nėra stipresnės motyvacijos negu tikras vidinis noras.
Mano akimis žiūrint, tai pats svarbiausias tėvų darbas ugdymo procese yra padėti tam vaiko potencialui atsikleisti visiškai, realizuotis ir būti panaudotu tinkamai.
Būtent to siekia iMami.