Paskutinįjį nėštumo mėnesį moteris linkusi užsidaryti savyje, nepasitikėti savo jėgomis, kyla baimė. Labai norisi padrąsinti tas, kurios dabar išgyvena šiuos jausmus.
Patikėkite, Gamta suteikė moteriai tokią galimybę – pagimdyti naują sielą šiam gyvenimui, suteikti gyvenimą žmogui, naują gyvenimą su galimybe padaryti jį geresniu. Toks vaidmuo paverčia gimdymo skausmus į kažką tikrai ypatingo. Mama – tikra herojė!
Ir viskas įgauna prasmę ir labai nuramina, kai pradedi domėtis kas vyksta su kūdikiu, kaip ir kodėl Gamta sukūrė tokį procesą, kaip galiu sau ir jam padėti. Tiesiog svarbu ruošti save, nepasilikti vienai su visomis baimėmis ir abejonėmis, bei pasitikėti Gamta.
Pamenu prieš gimdymą išklausiau nemažai kursų ta tema. Tiesiog ,,kaifavau” žinodama, kad būsimas kūdikis nuolat ,,maitinasi” mamos mintimis ir jausmais. Netgi jos požiūris, tarkim, į savo vyrą persiduoda tiesiogiai: jeigu mama pyksta, tai ir vaisius pyksta. Todėl ir sakoma, kad reikia vengti negatyvios aplinkos, ieškoti harmonijos, galvoti apie gerus žmonių santykius. Nes visi išgyvenimai įrašomi į smegenis ir jau gimus jokių pokyčių nebepadarysim. Smegenys ypatingai sparčiai formuojasi paskutinį trimestrą. Taigi, vaikas iš mamos gauna pirminę informaciją apie šį pasaulį. Žinoma, negalime meluoti sau ar vaikui, kad viskas rožėm klota. Yra baisių dalykų, yra ir gerų, o mes esame tarp jų abiejų ir mokomės pažinti kaip nepaisant visko, kurti gerus źmonių tarpusavio santykius. Juk visos pasaulio srytys paremtos būtent santykiais. Kuo anksčiau mažylis apie tai sužinos, tuo jam bus lengviau ateityje pasirinkti sau tinkamą aplinką.
Labai nustebau sužinojusi, kad emociškai vaisius šį periodą išgyvena tarsi būdamas karste, jis negali apkęsti esamo ryšio su mama (kad ji viską jam duoda). Jis nori pereiti į išorinį sąmoningesnį ryšį su ja (kai jis pats priima sprendimus). Tie intensyvūs spyriai į pilvą – jo noras išsivaduoti. Ir mamai, ir vaisiui kyla įtampa. Tada vaisius pats ir pradeda gimimo procesą. Dažnai mes susikoncentruojame į mamą, visai nepagalvoję kokį procesą praeina mažylis. Kai mintys nukrypsta į jį, viskas pasikeičia. Jam labai svarbus emocinis mamos dalyvavimas kartu, jos palaikymas mintimis, jausmais, veiksmais… paaiškinimas kas dabar bus, kodėl to reikia, koks gražus pasaulis, į kurį jis atkeliauja, galvoti kaip jo laukia visi, padrąsinti koks jis šaunuolis, tikras herojus! Jūs abu herojai! Jūs partneriai! Jūs komanda!
Kartu visa širdimi su visomis būsimomis mamomis ❤️
