Antrasis užsiėmimas su moliu.
Jam reikia indelio su vandeniu, kempinėle (ja drėkinsime molį). Reikėtų drobės gabalėlių ar lino audinio, nes molis prikimba prie lygaus stalo paviršiaus.
Kai turime visas šias priemones, galime pradėti naują ar tęsti pažintį su moliu.
Užsiėmimo tikslas – išsiaiškinti, pajausti kokias savybes turi molis, kaip jis plečiasi, kas vyksta kai sudrėkiname, kaip jis plėšosi, tamposi. Kokio aukščio bokštą pastatytumėm, nulipdytumėm, kad jis nenulinktų. O kas jeigu suplotumėm į visišką blyną.
Molis labai kietas, pamėginkime jį padrėkinti, kad būtų lengviau išminkyti. Paimame kempinėlę, įmerkiame į vandenį, lengvai nuvarviname į indelį ir šiek tiek likusio vandens užlašiname ant molio. Braukiame pirštais, kaip keičiasi molis?
Vaikai tikrai norės pilti ir pilti tą vandenį, tad vienas iš būdų padėti jam pamatytti, kad tai nėra visai gerai – pasakyti: „Kaip manai, gal jau užtenka vandens? Kai molis labai sušlampa – jis tampa tiesiog košė. Tau bus sunku nulipyti kažką iš jos.“ Svarbu, kad vaikas pats suvoktų kur yra ta riba, kai jau užtenka vandens.
Pamatysite, idėjos ir klausimai kils bedarant. Nepamirškite – tikslas ne produktas, o rezultatas. Kol vaikai naudojasi dešiniuoju pusrutuliu, kūryba, skatinkime juos ekperimentuoti laisvai, mėgautis pačiu pažinimo procesu, kuris ir yra rezultatas, atsispindintis jų ateities gyvenime.