Apsilankymas žaislų muziejuje Vilniuje ne tik sužadino malonius vaikystės prisiminimus, leido įdomiai ir smagiai praleisti laiką, bet ir sukėlė naujų minčių apie šiuolaikinių žaislų paskirtį.
Ekspozicija prasidėjo su pirmaisiais vaikų žaislais, kurie, žinoma, buvo suaugusių darbo įrankių saugesnės kopijos, tačiau skirtos nuo mažumės lavinti būsimam darbui reikiamus įgūdžius. Trumpa vaikystė. Vaikai turėdavo padėti tėvams dirbti ūkio darbus. (Vienintelis pramogų žaisliukas buvo suktukas.)
Laikui bėgant, keitėsi gyvenimo būdas, tad atsirado vis daugiau ir daugiau žaislų pramogai. Kol pasiekeme didelę kiekybinio vartojiškumo tašką. Mažai kas begalvoja ką ir kokiu tikslu perka vaikui. O ar reikia.
?
Šioje vietoje ir susimąsčiau, kaip viskas atitrūko nuo realybės. Sukuriame kažkokį išgalvotą fantastinį filmą, labai atitolusį nuo realybės, nesilaikantį gamtos dėsnių. Tada išpopuliariname jį, kad galėtume sukurti žaislų ir aksesuarų liniją, jog užsidirbtume pinigų. O vaikai? O vaikai ir gyvena iliuzijoje. Tai tam filme, tai tam.
Yra nuomonių, kad visa tai skatina vaizduotę. Gal taip, gal ir ne. Priklauso nuo to, koks viso to rezultatas. Ar tai nebus dar didesnė iliuzija, kuri nuves nežinia kur.
Pastaruoju laiku vėl grįžtu prie jau skaitytų Marijos Montessori knygų apie ugdymą ir vaikus. Gyvenu tuo, kad vaiką supanti aplinka turi jį nukreipti tinkamai. Vaikas turi pažinti tikrą gyvenimą, save ir savo vaidmenį. O kaip jam tai padaryti, kai visos mintys blaškomos tarp nerealistinių siužetų, herojų ir kitų pasaulių?
Šis atradimas nuleido mane ant žemės ir pažvelgti kiek kitaip į dalykus, kurie gal ir džiugina vaiką, bet ar tikrai jam duoda vidinės naudos.
Dar supratau, kad dažniau reikia atsinaujinti savo siekius ir be gailesčio nukirpti bambagislę žalingiems dalykams, vertybėms, net mintims, kurie kenkia ir stabdo. Reikia ugdyti savyje įprotį klausti: ,,Kur visa tai nuves?”.
O nuvesti turi į sąmoningą gyvenimą. Laimingą gyvenimą. Džiaugsmą, kad visuose gyvenimo labirinto vingiuose šalia buvo suaugę tėvai, kurie padėjo rasti kelią, pasitikėti savimi, pamatyti realybę, kokia ji yra ir išmokė joje prisitaikyti.
P.S. Keletas akimirkų iš muziejaus:
