Neseniai su šeima žiūrėjome animacinį filmą ,,Superišmanieji” (angl. The Mitchells vs. the Machines). Filmo kūrėjai labai taikliai įvardijo šiuolaikinio žmogaus problemas: santykių statymas – tai sunkus darbas, kurio žmonės dirbti nenori, verčiau renkasi virtualų gyvenimą, soc. tinkluose demonstruoti tobulos asmenybės ar šeimos iliuziją, skatinti vartojiškumą ir t.t.
Tiesa galbūt ir karti, bet statistika rodo, kad toks poreikis baigia išnykti. Ir kuo greičiau tą pastebėsiu ir pripažinsiu, tuo greičiau išsilaisvinsiu iš iliuzijos, kad viskas mūsų santykiuose yra gerai. Taip nėra.
Susvetimėjimas didina vienatvės jausmą, kurį žmogus vis bando užkeisti įvairiais daiktais, pramogomis. Šeimos byra, nebejaučia tarpusavio ryšio. Nebėra nieko, kas jas laikytų kartu. Dauguma nori savo gyvenimo, savo erdvės, savo laiko, savo sąskaitos banke ir pan. Ir tai tik parodo, kad žmonės vystosi, keičiasi. Kas gal ir nėra blogai, mat tai tik įrodo, kad žmonės keičiasi.
Kažkada mūsų seneliai gyveno daug primityviau, jiems buvo daug lengviau išlaikyti šeimą kaip kumštį, nes vaikai jau nuo mažų dienų kartu dirbo laukuose, rūpinosi pragyvenimu, bijojo nepritekliaus. Bet tais laikais tai ir buvo kažkas bendro, kame visi dalyvavo ir jautė priklausomybę vieni nuo kitų.
Šiandien turime visko per akis. Perkame daugiau negu reikia. Jaučiamės gerai, kai galime nevaržyti savęs, daryti tik tai, ką norime. Nebeliko to kadaise buvusio poreikio priklausyti šeimai, nes gyvenimo stilius ir tempas pasikeitė. Akivaizdu, kad kažkas žmoguje vyksta, keičiasi jo poreikiai ir norisi suprasti būtent kas.
Kažkada kilo klausimas: ,,Kokia yra svari priežastis kodėl žmonės, visiškai neturintys vidinio poreikio jausti kitus žmones, turėtų statyti santykius?”
Ieškodama radau atsakymą: ,,O tu pabandyk įsivaizduoti, kad gyveni viena planetoje? Kiek ilgai mėgausiesi ramybe? Iš kur gausi maisto ir kitų paslaugų? Su kuo lyginsi save, kad jaustum, jog egzistuoji?”
Net kūnas pašiurpsta pagalvojus kaip reikėtų gyventi be jokio ryšio su kitu žmogumi. Jau nekalbant, kad niekas taip neužpildo, kaip gražios akimirkos kartu, palaikymas, supratimas, nuoširdus padrąsinimas, sunkumai, kuriuos įveikiame kartu.
Man tai svari priežastis auginti tą poreikį būti šeima, veikti kartu ir nepaleisti visko tekėti savaime. Nes turbūt ir lauks tokia ateitis, kaip tame animciniame filme 😬🙈.