Apsiribojome tik šakomis iš senelių (mūsų tėvų). Nors būtų įdomu ir tolimesnių protėvių šaknis atsekti. Bet tam dar turime paaugti. Šiam kartui gan įdomiai pasikalbėjome apie artimuosius, sužinojome naujų terminų (tiksliau, ką jie reiškia). Pussbrolis, teta, dėdė ir pan.
Pirmiausia, reikėjo visų artimųjų portretų. Nenorėjau, kad vėl pieštu plamasteriais, nes tada kažkodėl jie skuba ir mažiau skiria laiko detalėms. Pasiūliau sangviną ir jiems patiko ši mintis. Taigi, pasidalinome kas ką piešime, surašėme vardus:
Tada prasidėjo tikras galvosūkis – kaip sujungti viską į vieną medį 🙂 Naudojome ledų pagaliukus:
Šiek tiek pasimetėme tarp burbuliukų ir pagaliukų, tad nutarėm skirtingas atšakas nudažyti skirtingomis spalvomis. Ir papildėme lapeliais!
Neatsispyriau ir pakabinau jį ant sienos 😍 Manau, nuo šiol dažniau kalbėsimės apie savo giminaičius.
