⁃ Mama, aš niekada nenoriu užaugti..
⁃ Kodėl?
⁃ Nes noriu visą gyvenimą gyventi su jumis. Ar galėsiu gyventi kartu net jei būsiu didelis kaip tu?
Nežinau kodėl, bet tai buvo toks jaudinantis mano sūnaus klausimas. Vėliau kalbėjome dar apie tai ir supratau, kad jis bijo, jog užaugęs bus vienas ir vienišas.
Prisiminiau ir savo vaikystę, tą atsiskirimą nuo tėvų. Ir norėjau, ir buvo baisu, bet visas mano gyvenimo krypties paieškas lydėjo užtikrintumas, kad tėvai manęs visada laukia: ar su diplomu ir karjera, ar visiškai bankrotavusią. Jie mane priima tokią, kokia esu ir kartu vis žiebia vertybų žiburį, kad turėčiau ko siekti. Toks palaikymas leido atrasti save, nebijoti ir visada jaustis SAUGIAI.
Ilgai galvojau apie sūnaus klausimą.. Man tai buvo akivaizdus poreikis jau dabar kurti tokius tvarius santykius, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi, kad nejaustų spaudimo, jog jie PRIVALO kažką daryti. Nors ir yra dalykų, kurie priimti visuomenėje kaip privalomi, bet juos turime išmokti padėti vaikams pasiekti lanksčiai, be spaudimo, be prievartos ir be kritikos.
Ir visa kūryba prasideda jau nuo pirmųjų dienų, kai savo pavyzdžiu mokome vaikus klausytis, kalbėti, būti šeimos dalimi. Vertiname kiekvieno unikalumą, bet kartu ir nubrėžiame ribas vienas kitam. Nekeliame sąlygų ir nebandome priversti kitus gyventi pagal mūsų scenarijų, mokomes sujungti visus svenarijus į vieną naują bendrą visiems. Kartu pažįstame koks yra žmogus. Netapatiname savęs su blogu elgesiu, bet priimame visas situacijas kaip šeimai duotus iššūkius ir įveikiame nesėkmes kartu. Nepaliekame vaikų vienų kapstytis ir kovoti su savo emocijomis, verčiau padedame su jomis susidraugauti ir išmokti gyventi virš jų.
Taigi, pabaigai toks retorinis klausimas: ,,KAS VISA TAI GALI SUTEIKTI VAIKAMS JEIGU NE JŲ TĖVAI?”
Tikiu, kad jeigu tokie dalykai būtų prioritetas kiekvienoje šeimoje, tada ateityje ne tik, kad išvengtume vis didėjančios depresijos, bet ir vaikai jaustų stabilų pagrindą po kojomis, žinotų, kad visos problemos gali būti išsprendžiamos mylinčioje aplinkoje.