Šiandien – tarptautinė tolerancijos diena, tad pagalvojau, kad tai dar vienas įrankis sėkmingam gyvenimui, kurį būtinai turiu perduoti vaikams. Simboliškai kalbame, kad tai svarbi diena, bet susimąsčiau: ,,ar viduje tikrai jaučiu tolerancija kitam žmogui?”
Spėju aš ne viena, kuriai sunku priimti kitus. Juk mes tokie skirtingi. Bet, iš kitos pusės, mes ir neturime būti vienodi. Priešingai, tie skirtumai man leidžia pamatyti skirtingas žmonijos spalvas, formas. Tik manęs niekas nemokė kaip mėgautis tais skirtumais, kaip pamatyti, kad kiekvienas žmogus šviecia, tik savo spalvomis. Kaip išgirsti skirtingas nuomones, kaip viską vertinti objektyviai, girdėti kitą, suvokti bendrą sistemą, kurioje gyvenu.
Nekalbu apie tuos, kurie tiesiog nevaldomai naikina viską aplink save, nuo tokiu geriau laikytis atokiau, bet tolerancijos stoka egzistuoja ir kasdieniniuose santykiuose šeimoje, darbe, tarp draugų. Gyvenu ir kartais atrodo, kad visąlaik visi taip gyveno ir gyvens, argi gali kažkas būti kitaip?
Norisi, kad mano vaikai žinotų, jog gali. Bent jau iš savo pusės galima sumažinti stresą ir pačiam sau, ir savo aplinkai.
Mokslininkai teigia, kad kai žmogus klausosi kito žmogaus, jis pasąmoningai jį komentuoja, po kiekvieno išgirsto žodžio, pridėdamas dar po kelis savo. Ir tokia yra žmogaus prigimtis. Galima tenkintis tuo ir mintyse prakeikti visus kol galiausiai vieni kitus ,,suėsime” arba pažinti savo prigimtį ir atitinkamai ugdyti save, kad išmokti priimti kitą, kaip aš priimu save. Su visomis jo nuomonėmis, požiūriais. Suprasti, kad kiekvienas turi savo vietą. Ta dalis žmoguje, kuri negali toleruoti kitų turi būti ugdoma. Tolerancija tiesiog bus natūralus reiškinys, kurio nereikės paminėti simboliškai, o tai taps viena iš gyvenimo sudedamųjų dalių.
Ir nebūtina laukti kol visas pasaulis pasikeis. Jeigu vaikai sugebės visada pirma žvelgti į save: ,,ar aš toleruoju kitus, ar kiti toleruoja mane ir kaip norėčiau, kad būtų”, tai tas skirtumas tarp to, koks esu dabar ir to, koks noriu būti ar kokia mano aplinka turėtų būti, leis nuolatos tobulėti, ugdyti save ir išmokti būti lanksčiu, neapsikrauti neigiamomis emocijomis, kitų vertinimu, kritika. Juk iš esmės, aš neigiamai vertindamas kitus paglostau tik savo savimeilę, bet kaip asmenybė netobulėju. Jau nekalbant apie žalą, kurią savo netinkamu elgesiu darau visai gamtos sistemai.
