Kiekvieną dieną pradedame skaitydami kažkokią trumpą istoriją, kuria bandome atpasakoti įvairiais būdais. Dažniausiai tai kūribinis užsiėmimas, kuriame laisvai improvizuojame, ekperimentuojame ir daug kalbame.
Šįryt pasakojau vaikams kaip tas pats kelionės kelias gali būti išgyvenamas skirtingai (,,ilgas” arba ,,trumpas”). Pavyzdys, seniau žmonės keliavo karietomis ir vėžimais, keletą dienų, su nakvyne, gindavosi nuo plėšikų ir kelionės tikslą pasiekdavo sergantys, alkani ir pavargę. O šiandien mes sėdame į automobilį ir greitai, patogiai atvykstame kur mums reikia. (Daviau pvz apie Šiaulius ir Vilnių, nes tai aiškiausiai mano vaikams suvokiami atstumai tarp miestų). Toks pavyzdys kartais reikalingas, kaip prisiminimas, kad ta pati užduotis, ar tas pats kelias iki parko nesikeičia – keičiasi tik mūsų išgyvenimai, nuotaikos tą dieną 🙂.
Visa ši trumpa istorija pavirto į žaidimą ant savo sukurto žemėlapio. Labai nustebino sūnaus įžvalgumas, sugebėjimas atkreipti dėmesį į detales žemėlapyje ir jas perkelti ant savojo.
Toks mini projektukas savotiškai lavinti vaizduotę 😊.