Šiandien tris kartus paspaudusi lifto iškvietimo mygtuką prekybos centre, susivokiau, kad esu viena, be vaikų ir galiu lipti laikais.
Didelio čia daikto! Pamatys tie, kurie ir taip važinėja liftais, nes taip greičiau. Tačiau mama, kuri įeina į naują savo gyvenimo etapą, mane supras.
Nuo gimimo gyveni veiksmų ir atsakomybių pasaulyje. Pasąmoningai aptarnauji vaiko poreikius, nes tai tavo pasirinkimas susipynęs su pareiga. Tačiau ateina metas, o taip, tikrai ateina taip greit, kuomet tavo motiniškas rūpestis ir energija atsimuša į vaiko norą pačiam imti vadeles į rankas. Mama, aš pats žinau, sako jis. Ir kas tada? Tada, galbūt po keletos ašaringų vakarų, vidinės tylos ar pokalbio, suvoki, kad laikas keisti kaukę – atsinaujinti savo vaidmenį šeimoje ir gyvenime.
Tavo kontrolė perauga į palaikantį foną vaikams. Tau atsiranda daugiau laiko. Tu imi norėti to, kas buvo tarsi apribota motinystės.
Normalu, kad naujas vaidmuo kelia nerimą. Seni įpročiai dar neapleidžia kūno. Bet mane padrąsina žinojimas, kad šiame etape pabūvojo ar pabūvos kiekviena moteris Žemėje!
Aš tik šio grażaus progreso dalis.