Na ką, štai ir paskutinis mokslo metų mėnuo. Gera apžvelgti metų pasiekimus, pasidalinti mintimis apie visą ugdymo šeimoje procesą jau iš praktikos, ne teorijos. Trumpai apie tai, kokius darbus turime atlikti metų gale. Primenu, kad mes bendradarbiaujame su savivaldybės mokykla (Šiaulių ,,Santarvės” gimnazija), ne privačia.
- Metinė ataskaita. Ji turi atspindėti metų pradžioje išsikeltus tikslus, priemones, kurias naudojome jų siekiant, rezultatus. Ataskaita rašoma laisva forma, galima papildyti nuotraukomis bei vaizdo įrašais. Man vaizdai visada palenvina išreikšti mintis, potyrius ir procesą. Tad aš sudėjau mūsų veiklų (ne visų :)) akimirkas į vaizdo klipą: Metinė ataskaita 2021 – 2022.
- Vaiko susitikimas su mokytoja ir jo žinių patikrinimas. Jau buvome susitikę su mokytoja lapkričio mėnesį ir sūnui labai patiko. Užduotėlės buvo nesudėtingos, atitinkančios jo amžiaus privalomus pasiekimus (kalba, matematika). Kaip seksis šį mėnesį – dar nežinome 🙂 Laukiame susitikimo.
- Tėvų susitikimas su komisija (pokalbiui kaip sekėsi).
- Šventė 🙂 Planuojame švesti su kitomis, vaikus šeimoje ugdančiomis šeimomis.
Šis mėnuo buvo kiek chaotiškas: tarp dokumentų pildymo, žinių patikrinimo, bei ore tvyrančių idėjų realizavimo. Stengėmės išlaikyti savo įprastus rėmus.
KALBA
Buvo proga išsitraukti turimus žaidimus, kalbai lavinti. Mat sūnus susirūpino sesers kalba, be to jis juk jau moka pats skaityti, tad jiems smagu, kad gali mokytis jau ir be mamos 🙂 Vis daugiau laiko vaikas praleidžia prie jo mėgiamų knygų, pats susiranda informaciją. Netgi pradėjo savarankiškai ieškoti informacijos internete, naršyklėje įvedęs norimą žodį. Džiugu stebėti, kaip kaskart atsiveria naujos durys, atnešdamos ir naujus iššūkius.
Labai smagiai praturtinome savo vaizduotę tam tikromis technikomis:
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | KAI ATGYJA ŽEMĖLAPIS
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | VEIKSMAS VIENAME PUSLAPYJE
Sąrašiukas knygų:
KNYGOS VAIKAMS
KŪRYBA | MENAS
Kartą sūnus paklausė, kaip kuriami filmukai. Tad sėdome prie kompiuterio ir atradome įdomių dalykėlių:
MAMA, KAIP KURIAMI FILMUKAI?
Vis vilioja patyrinėti popierių ir jo galimybes. Įsivaizduoju, kad jos beribės… susigundžiau pasigaminti popierinius origami skėčius. Vaikai panoro prisidėti, tačiau gavosi visiškai kitoks rezultatas. Tad apie tai, kaip bloga gali virsti į gerą:
KARTAIS GERAI, KAD NEPAVYKSTA
SVEIKA GYVENSENA | EMOCIJOS | ŽMOGUS
Man jau nekyla jokių abejonių, kad kitais metais savo programą ruošiu būtent ant santykių, emocinio intelekto pagrindo. Kad ir kokią veiklą bedarytum, labai svarbu kokia aplink supanti aplinka. Jeigu tvyro įtampa, nuovargis, nesusikalbėjimas, barniai – tai tokioje aplinkoje nieko į save ir neįgersi. Tik laiko švaistymas. Tad pradėjome vis daugiau kalbėti apie save, vieni kitus. Negalėjau išpešti iš sūnaus, ką jis mano apie save, tad sugalvojau tokį žaidimą, kurį vis dar pildome. Dabar piešiame jo personažus, kas vakarą kuriame situacijas, kuriose personažai panaudoja savo savybes (kaip herojai) išspręsti problemą, aptariame.
PRATIMAS ,,KURIAME PERSONAŽUS”
Kai jau įsivažiavome į savo sukurtą žaidimą, bibliotekoje atradau panašiu principu žaidžiamą žaidimą mažiesiems, Tai tik patvirtino vaikams, kad tokie dalykai yra svarbūs žmogaus gyvenime.
Bandymas pakalbėti apie iššūkius…
IŠŠŪKIAI IR SĖKMĖ
TAI KAIP TIE PIRMIEJI METAI?
KĄ PAKARTOČIAU ANTRĄ KARTĄ
Turbūt verta aprašyti tai, kas pasiteisino mūsų šeimoje šiais mokslo metais.
Pirmiausia, tai metų planas. Tikrai palengvino ,,galvojimo” dalį, nes nereikėjo per daug blaškytis tarp ,,o ką veikiam ryt?” ir ,,o ką svarbu išmokti?”. (Kaip planavau ir kokie buvo pokyčiai aprašiau ČIA ir ČIA). Atsižvelgdama į vaiko nuotaiką, norus, planą derinau, keičiau dienomis ir pan. Per metus susiformavo įprotis kartą per savaitę prisėsti ir pasiplanuoti ką įdomaus veiksme savaitės bėgyje.
Vienas Pastebėjau ženklų skirtumą kaip pradedame dieną. Jeigu startuojame nuo veiklų, skirtų ,,širdžiai” (emocijoms, nuotaikai pasikelti ir bendrumo jausmui sukurti), tai diena būna kūrybinga. O jeigu sėdame tiesiai prie pratybų ir kitų labiau akademinio pobūdžio medžiagos – kartais jausdavosi informacijos ,,stumimas” vaikui į galvą. Todėl aš tikrai bandysiu pakartoti dienos pradžią nuo ,,ryto rato” tipo veiklų. Pasirodo, koks svarbus laipsniškas vaiko smegenų perjungimas iš vieno rėžimo į kitą.
Taip pat pasiteisino išvykos, edukacijos. Prieš kažkur vykstant atlikome aptarimus (pasitikrinti esamas žinias apie tą vietą), tada grįžę namo vis atlikome kažkokį praktinį projektuką.
Jokios abejonės – ugdymas yra neatsiejamas nuo auklėjimo. Tai sritys, papildančios viena kitą. Norint ,,įrašyti” kažką naudingo, naujo – reikia pirmiausia pasirūpinti, kad vaikas atlaisvintų tam vietos, paleisdamas savyje laikomas baimes, pyktį, nesusipratimus. Tik teigiamas požiūris į vaiką atrakina jo smegenis. Tai labai labai svarbu, todėl vėl dėsiu pastangas šia kryptimi.
O pats svarbiausias dalykas pasirodė – tarpusavio ryšiai. Kai žvelgi į viską per ryšių prizmę, pamatai, kad visa aplink taip suraizgyta nematomais saitais, jog vienas tavo žingsnelis ne ten – gali sukelti uraganą! Tikrai verta investuoti pastangas į tinkamo komunikavimo įgūdžius, pasaulio susietimo suvokimą ir savo vietos visame tame ieškojimą.
DĖL KO KILO ABEJONIŲ
Vadovėlių. Metams įpūsėjus atsirado jausmas, kad kasdienis nuoseklus darbas su vadovėliu darosi ,,sausokas”. O metų gale mano nuojauta pasitvirtino. Ir tai, manau, ne pačio vadovėlio kaltė, o labiau mūsų pačių požiūrio. Mat ir be mokslo knygos ,,Katino dienos” turėjome daug papildomos veiklos, tačiau kartais noras nepraleisti nė vienos temos suvalgė kitų veiklų laiką ir energiją, palikdami mus tik su knyga, kuri pati iš savęs nesužadina pojūčių. Ir dar pastebėjau, kad vaikas daug kartų turėjo kartoti tas pačias uźduotis, nors jau mačiau, jog supranta. Tik nedrįsau kažko keisti. Suprantu, kad vadovėliai rašomi grupei vaikų, todėl kitais metais norėčiau, kad vadovėliai tarnautų tikslui, o ne bandyti tikslą ,,prisitaikyti” prie esamų vadovėlių. Mes mylime knygas! Norisi, kad vaikai nejaustų prievartos, o tikslingai jomis naudotųsi.
SVAJONĖS…
Jau jaučiu, kad vaikas vis labiau ir labiau pasiruošęs pradėti mokytis savarankiškiau. Po truputį pats ima ieškoti informacijos jį dominančia tema, gimsta projektų užuomazgos. Todėl kitas metais imsimės formuoti stipresnius pagrindus projektinei veiklai, kuri, tikiuosi, suformuos tvirtus savarankiško mokymosi, analizavimo pamatus. Įkvėpimo gavau iš Lori Pickert knygos “Project based homeschooling”.
Kartu su kitomis, šeimoje ugdančiomis vaikus, šeimomis savo regione jau išsikėlėme viziją kitiems metams, kuri apima bendrus projektus, išvykas, mentorystę. Tikiu, kad laukia įdomi patirtis.
Labai tikiuosi išmokti laikyti prieš akis išsikeltą tikslą, jį šlifuoti, atrasti iš naujo ir puoselėti. Tikslui iškristalizuoti labai padeda jau minėtos autorės Lori Pickert paruoštas kursas kaip vesti savo dienoraštį. (Journaling boot & reboot)
Pirma pradėjau aš, o tada įsijungė ir vaikai. Geras jausmas. Labai labai geras! Kai matai, kad vaikas fiksuoja, užrašo tai, kas jį domina, ką jis jaučia. Tada ieško atsakymų pokalbiuose, knygose, internete. Tai tramplynas į kitus mūsų mokslo metus, bei prasmingą vasarą, kurią noriu panaudoti mokymosi stiliaus paieškos ekperimentams!
