UGDYMAS ŠEIMOJE | LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA – Ugdymas | Auklėjimas

Pirma klasė | Ketvirta klasė

BENDRA VEIKLA – SKAITYMAS IR ATPASAKOJIMAS (NARRATION*)

Kiekvieną dieną turime pasakojimą (narration*), sekdami Charlotte Mason metodu. Aš skaitau. Tai kartu yra ir mūsų šeimos laikas. Rytais, pusryčiaujant, aš garsiai skaitau, o jie klausosi. Po kelių skyrių arba po vieno, aš paprašau jų papasakoti, kas įvyko savo žodžiais, kaip jie pajuto tą sceną, kaip jiems atrodė, ką išgyveno veikėjai. Kartais prieš skaitydama aš jiems pasakau kelis raktinius žodžius, kurių jie turi tarsi ,,laukti išgirsti” tekste. Galima kelti įvairius klausimus, piešti scenas – tai ne vien paprastas istorijos atpasakojimas. Tai tarsi buvimas pačioje istorijoje. Ir svarbiausia, buvimas be baimės, kad nesugebėsiu kažko atpasakoti ir pan. Viskas savo laiku ir tempu. Patikėkite, labai aiškiai matosi, kada vaikas sutrikęs, o kada tiesiog tingi 🙂

Kartais vaikai spalvina, lipdo, o aš skaitau. Tokia gera proga ir atsipalaiduoti, ir lavinti vaizduotę, ir ugdyti kalbos meną.

Dabar mes beveik baigėme romaną „Polianą“. Pabaigoje ten labai dramatiškas momentas – ta visada linksma mergaitė tampa neįgali, ji nebegali vaikščioti. Visa istorija iki tol buvo apie tai, kaip ji mokė visus būti laimingus, džiaugtis viskuo, kas nutinka. O staiga ji pati atsiduria situacijoje, kurioje turi žaisti savo „laimės žaidimą“, bet negali. Ir tai labai įdomu – kaip tai veikia vaiką, kaip jis tai priima. Tai tikra „gyvoji knyga“. Gali matyti, kaip vaikai įsitraukia į tą istoriją, kaip jie jaučia tas emocijas, ir kartais net bėga nuo jų, nes nenori taip jaustis. Bet todėl mes ir mokomės – kad suprastume, jog reikia išjausti tai, ką autorius norėjo, kad jaustume, sekdami jo kelionę, įeidami į naują pasaulį, kurio galbūt kasdienybėje negalime patirti.

Be to, tai praturtina kalbą – literatūros kalba tampa ryškesnė, skambesnė, „skanesnė“. Taigi, taip mes mokomės. Jau rašiau planavimo skiltyje, kad turiu sąrašą dalykų, kuriuos reikia išmokti pagal literatūros temą: kas yra grožinė literatūra, negrožinė, kas yra eilėraštis, drama ir t. t. Bet planuoju, kad visus šiuos dalykus jie įsisavins būtent per tokias skaitymo ir pasakojimo patirtis.

Taip pat noriu pridėti, kad kartais pačias pamokas darau skirtingas. Jauti ore, kada norisi kažko kitokio. Gali pamatyti, ar vaikai šiandien nusiteikę pasakoti žodžiu, ar labiau nori piešti. Pavyzdžiui, pirmokas dažniausiai pasirenka piešti kažką ir parašyti kelis sakinius. Sūnui kartais sunku kalbėti, jis renkasi rašyti. Tad tuo pačiu mokomės ir gramatikos. Mokomės literatūros taip, kad rastume tas pačias užduotis, kokios būna vadovėliuose, bet skirtumas tas, kad čia jos kyla iš konteksto. Jie gyveno toje istorijoje, kažką patyrė, o dabar tai tiesiog užrašo ant popieriaus.

*Plačiau, kas yra narration angliškai: Narration basics

VAIZDUOTEI LAVINTI

Papildoma priemonė, kurią naudojame daug metų ir nekart minėjau – Vakaro pasaka. Tai Lrt mediotekoje patalpintos aktorių įgarsintos ištraukos iš įvairių knygų. Labai pasiteisino tai, kad klausėme nuo pat mažumės. Ir žodynui, ir žanrų įvairovei, ir buvimui kartu.

KŪRYBINIS RAŠYMAS

Kitas dalykas, kurį mėgstu daryti literatūroje – kūrybinis rašymas. Mes jį vis dar darome, gal ne taip intensyviai kaip pernai, bet bent kartą per savaitę ar kas dvi savaites. Dažniausiai ne per pamokas, o tada, kai tiesiog jaučiu atmosferoje, kad jie laisvi, be įtampos. Kad neturi to noro žaisti ar būti vieni. Ir tada, kai jie žiūri į mane tomis gražiomis akimis – „Mama, duok mums idėją“ – tada ir atsiranda tas kūrybinis rašymas.

Pirmuosiu mėnesius buvo daug reikalų, kol nusistovėjo tvarka, bet smagu, kai randu vaikų užrašus, kurtus laisvu laiku, su įvairiomis istorijomis. Tai tik pradžiugina, jog įdėtos pastangos atsiperka. Taigi, po truputį vėl įtraukiame kūrybinį rašymą kaip savaitinę pamoką. Pirmosios pamokos buvo apie garsųįį klausimą: ,,O kas jeigu….?”. O tada įdomios istorijos gimsta. Apie tai kitais kartais.

PIRMA KLASĖ
KETVIRTA KLASĖ

Pirmoje klasėje didžiausią dėmesį visi skiria skaitymui ir rašymui, juk tai kaip ir įrankis tolimesniam mokymuisi. Tik klausimas ar šis įrankis įdiegiamas per vaiko valią ar visgi jis bent maža dalelyte suvokia jo naudą jam. Tai labai didelis skirtumas. Mokydama rašyti is skaityti antrąjį vaiką, jau žinau, kad visi šie įgūdžiai ateis su laiku. Viskas ko reikia – tinkamos aplinkos, kuri vis užkrėstu vaiką noru mokytis. Taip, užkrėstų, nes vyrauja nuomonė, kad vaikas pats iš savęs ims ir mokysis. Čia ir yra visa magija – taip gali nutikti, tik jį turi supti aplinka, kuri vertins tai. Mūsų šeimoje taip jau sutapo, kad visi labai mėgstame skaityti, kai kurie ir rašyti. Specialiai stipriai pirmokės nemokau visko, bet ji auga tokioje aplinkoje, todėl skaityti ją išmokė brolis, su jos pačios pastangomis, žinoma.

SKAITYMAS

Labai daug naudos duoda bendras skaitymas, kai aš skaitau garsiai, paskui vaikai atpasakoja. Tai lavina jų vaizduotę. Ir jeigu pirmais metais tos istorijos buvo tik mamos skirejantys žodžiai, tai dabar vaikas įvardija, kad, kai aš skaitau, jis mato vaizdus tarsi sapne. Toks ir yra literatūros tikslas – parodyti kitokį pasaulį. Labai tuo džiaugiuosi, nes gebėjimas suvokti kas pasakyta, gebėjimas kritiškai tai priimti ir dar vaizdžiai atapasakoti – manau, tai didelis pasiekimas ir likimo dovana. Jau minėjau, kad šiuo metu skaitome romaną vaikams ,,Poliana”. Rekomenduoju! Plačiau procesą jau aprašiau.

Kasdien vaikas skaito ir pats. Šiuo metu pradėjome Knister ,,Ragana Lilė”. Tai sutarėme, kad aš skaitau puslapį, tada ji kol nepavargsta. Yra keletas, kurias jau perskaitė savarankiškai. Vien didžiosiomis raidėmis skaito daug užtikrinčiau.

Pasitaiko ir trumpų tekstukų vadovėlyje ,,Maži milžinai”, bet po kol kas mums tinka tiesiog 10 – 15 min knygos skaitymas. Noriai priimtos knygelės:

Laisvu laiku (neseku kiek perskaitė, kiek ne) vaikas paima įvairią literatūrą, kažkada net Harį Poterį bandė skaityti. Bet čia švelniai įsikišau aš, paaiškindama, kad visos knygos yra suskirstytos pagal amžiaus grupes. Ir tai ne šeip, kad tu neskaitytum, bet dėl to, kad tam tikrame amžiuje vaiko smegenys veikia skirtingai. Todėl per sudėtingas kūrinys gali išgąsdinti ir palikti neigiamą prisiminimą, o skaitymas – turi būti malonumas. Tačiau knygų vartymas, iliustracijų aptarimas irgi duoda savo skonį vaizduotei. Keletas patikusių knygelių:

RAŠYMAS

Dėl rašymo, baisiausias dalykas tos tuščios eilutės ir žodžiai – prirašyk pilną eilutę… Aš pati jų bijodavau, pamenu. Tai mes savo tempu susipažįstame su rašytinėmis raidėmis, jau žinomos a, o, m, n, e, ę, s, š ir i. Pirmuosius bandymus atliekame smėlyje pirštu, prieš imamant plunksną ar pieštuką – naudoju Montessori raidyną bei šiurkščiasias raides (su šiomis pradėjome darbuotis jau pernai). Kodėl? Nes tai padeda vaikui įprasti sukti riešus, rankos raumenys tarsi įsirašo sau į atmintį judesius, o ir pats vaikas susipažįsta kaip tos raidės ,,suraitytotos”. Dažnai naudojame ir Montessori raidyną, smėlį.

Raidyną galima įsigyti, daugiau informacijos: info@ugdymasirauklejimas.lt

Bandome po truputį panaudoti išmoktas raides. Naudojome tokį žaidimą: iš knygos didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis bandėme parašyti rašytinėmis. Taip vaikas susipažįsta su raidžių stiliumi, kai kurias jau moka parašyti. Taikau ir kopijavimo principus, apie juos angliškai: How to do copywork with Charlotte Mason.

Rašymui labiausiai visada praverčia eilėraščiai…

GRAMATIKA

Kaip ir sūnui, taip ir dukrai taikau principą – pirmiausia išmokyti vaiką koncepto, o ne formuluotės. Kai kalbame apie rašybą, skyrybą ar didžiąsias raides, aš nenoriu, kad jie tiesiog įsimintų taisyklę. Noriu, kad jie pamatytų prasmę.

Pavyzdžiui, šiuo metu mokomės, kodėl vardai rašomi didele raide. Pradedame nuo keletos sakinių (pvz,):

Ant sofos miega katė.
Ant sofo miega Murka.

– Kodėl viename žodyje pirmoji raidė didelė? – klausiu. Vaikas dažniausiai atsako:
– Nes Murka yra vardas!

Tada dar parašau kelis sakinius palyginimui. Vėliau klausiu:
– Kodėl tavo vardas prasideda iš didžiosios? Ką tai pasako apie tave?

Tada kartu pažiūrime į kitus vardus – šeimos, draugų, net augintinių. Lyginame su paprastais daiktavardžiais: „stalas“, „katė“, „miškas“. Vaikas greitai pats pastebi: vardo didžioji raidė atskiria konkretų asmenį nuo visų kitų.

Panašiai dirbame ir su tašku sakinio gale.
Skaitome ant lentos parašytus sakinius garsiai ir klausomės – kada mintis baigiasi? Ką jaučiame, kai pasakome tašką? Kai sakinys baigtas, tarsi padarome mažą pauzę kvėpavimui, o tada – nauja mintis. Po taško vėl pradedame naują pradžią, todėl ir rašome iš didžiosios.

Tada duodu vaikams sugalvoti savo pavyzdžių:
– Parašyk sakinius be taškų. Ar gali juos perskaityti taip, kad skambėtų aiškiai?
– O dabar įdėk taškus ir pažiūrėk, kaip mintys „atsistoja į savo vietas“.

Šitaip vaikas ne mokosi taisyklės, o supranta jos prasmę – kad rašymas yra būdas tvarkingai išreikšti mintis, o didžioji raidė ir taškas padeda skaitytojui sekti, kada mintis prasideda ir kada baigiasi.

APIBENDRINANT

Lietuvių kalboje stengiuosi suformuoti pagrindus norui pažinti ir nebijoti disciplinos. Galima gerai nemokėti fizikos, istorijos ar dailės, bet nemokėti kalbėti ir rašyti be klaidų…. Tai tiesiog pakiš koją vaiko gyvenime 🙂

Kaip jau anksčiau rašiau, man buvo sunku naudoti vadovėlius diena iš dienos. Jaučiau, kad tai nevyksta taip, kaip aš noriu, ypač kalbant apie literatūrą ir tekstus. Sūnus man dar pernai skundėsi, kad jis irgi nori ilgesnio teksto kiekio, ne trumpų vienos pastraipos ilgio. Ir aš viduje jaučiau, kad kažkas ne taip. Nebuvau prieš juos, tiesiog negalėjau iki galo suvokti kaip juos panaudoti mūsų mokslams.

Kai pasidomėjau giliau, supratau, kad ,,Taip” vadovėliai labiau skirti gramatikai, o literatūrai reikia imti papildomas knygas ir pan. Tai štai ką mes dabar darome: literatūrai imu tikras knygas.

Norisi, kad vaikas būtų pažinęs ir standartinius dalykus, tai mes kartą į mėnesį skaitome tekstus iš užduočių sąsiuvinio ,,Taip. Literatūra ir skaitiniai”. Ten pateiktos teksto suvokimo užduotys. Tai savotiškai savarankiškas pasitikrinimas, bet kartu pažintis ir su kitokiu užduočių pateikimu. Kas neišvengiamai bus 🙂

RAŠYMAS

Praktikuojame kasdien 10 minučių perrašymo laiko, tai skirta dailyraščiui. Taip mano vaikas, bet aš žinau, jog taip jis papildomai mokosi skyrybos, gramatikos, nes visos šios taisyklės natūraliai nusėda jo atmintyje kaip šablonai. Keletas knygų, kurias naudojome: Pomelui kyla daugybe klausimų, Pomelui gera šalia savo pienės, Pomelas myli; Pūkuotuko išmintis.

GRAMATIKA

Viską nuo mokslo metų pradžios organizuoju taip, kad pirmiausia apžvelgiu visą apimtį (tekstas ir jo struktūra), o tada einame į detales. Tai temos gaunasi maždaug taip:

Tekstas: pastraipos, struktūra (pradžia, dėstymas, pabaiga).
Sakinys: skyryba, sakinio dalys (veiksnys, tarinys ir papildomos sakinio dalys), išplėstinis ir neišplėstinis sakiniai, dialogai, kalbos dalys (daiktavardis (skaičius, linksnis, giminė), būdvardis (derinimas) , prieveiksmis, veiksmažodis (bendratis, laikai), prielinsnis).
Žodžiai: Reikšminės žodžio dalys (šaknis, galūnė, priesaga, prieždėlis), skiemenys, įsimintini žodžiai.
Garsai ir raidės: dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai, balsės, priebalsiai (duslieji, skardieji), minkštumo ženklas.

Tai pagal šią tvarką ir judame. Du kartus per savaitę mokomės gramatikos, atliekame pratimus iš pratybų ,,TAIP” (ne iš eilės). Kartą per svaitę rašome diktantą.

Svarbus lūžis mūsų mokymosi procese – naujos temos pristatymas. Kaip ir pirmokei, taip ir sūnui naudoju C. Mason principus (bent jau stengiuosi juos suvokti). Pavyzdžiui, pamokoje apie sakinio dalis:

Laivas plaukia.
Vaikai žaidžia.

Klausiu: ,,Kas yra veikėjas? Laivas (veiksnys), o ką jis veikia? (plaukia). Tada parašau kitus du sakinius:

Laivas lėtai plaukia Nemunu.
Vaikai smagiai žaidžia parke.

Klausiu: ,,Kaip manai, kuo skiriasi šie sakiniai? (daugiau apibūdinančių žodžių). Galime surasti veiksnį ir tarinį? (pabraukiame kartu) O kas kiti žodžiai? (laukiu idėjų) Tai papildomos sakinio dalys, jas braukiame bangele.

Vėl klausiu: ,,Kurie sakiniai pasako daugiau? (antrieji) Štai kodėl kalboje turime išplėstinius ir neišplėstinius sakinius. Kartais reikia pasakyti tik veikėją ir veiksmą, o kartais reikia detalių.

Tada imame ,,Taip” partybose esančius pratimus šia tema, ir juos atliekame. Jeigu labai daug rašymo, o mano tikslas, kad vaikas atskirtų sakinio dalis, tai tiesiog padarau kokios knygos ištraukos kopiją ir dirbame su tuo tekstu. Tada temą užtvirtiname diktantu.

DIKTANTAS

Man diktantas nėra būdas ,,prigauti” vaiką ar patikrinti kiek jis moka. Taip, natūraliai pasirodo kokios klaidos ir pan., tačiau ketinimas yra labiau susipažinti su tam tikrų taisyklių pačia idėja, o diktanto metu pažiūrėti jų pritaikymą praktiškai. Mes praktikuojame aiškinamąjį diktantą, kuomet prieš rašant – pasianalizuojame tekstą, aš klausiu: „Kokie žodžiai čia gali kelti klausimų dėl rašybos? Kodėl? Kuri taisyklė čia galiotų?“. Vaikas pats iškelia spėjimus, svarsto, ieško logikos, o tada mes kartu aptariame. Tik po to rašome.

Tokiu būdu diktantas tampa ne kontrolės, o mąstymo pratimu. Ne „ar padarei klaidą“, o „ką pastebėjai, ką supratai, kaip taisyklė gyvena kalboje“. Tai labai atitinka Charlotte Mason principą — mokymasis turi būti gyvas, o vaikas turi pats atrasti ir įsisąmoninti, o ne mechaniškai kartoti.

Man svarbu, kad diktantas išlaikytų vidinį dėmesio ir minties ryšį su tekstu. Todėl dažnai jis būna iš gražios literatūros, pasakojimo ar eilėraščio ištraukos, kad rašydamas vaikas ne tik praktikuotų taisykles, bet ir jaustų kalbos grožį, ritmą ir prasmę.

Kai baigiame, klaidos mums nėra „bausmės taškai“, o pokalbio pradžia: kodėl čia taip, ką tai sako apie mūsų kalbą, kaip galėtume tai įsiminti?
Tai ne testas, o dialogas – tarp vaiko ir kalbos, tarp manęs ir jo.

LITERATŪRA

Pridėsiu, kad kartą per savaitę atliekame teksto suvokimo užduotis iš ,,Taip” serijos. Sūnus pats paprašė, tad toks žaidimas ir poilsis mums kažkaip 🙂

Iš rekomenduojamo knygų sąrašo paliko gerą įspūdį:

O laisvu laiku skaito savo pasirinktas knygas, palieku laisvę užpildyti vidinius troškimus ir vaizduotę. Vasara – Tomo Dirgėlos karštinė 🙂 Visas jo detektyvines knygas perskaitė. O dabar, orams atšalus, pereiname į magiją: Haris Poteris. Yra daug dalių, tai nutarė į mėnesį po vieną. Šios knygos – jau klasika, net žymūs rašytojai, kaip Stephen King, įtraukė šį kūrinį į savo rekomenduojamų knygų sąrašą, kaip turtingai parašytą romaną. Tikrai. Tai toks kupinas visko pasaulis… Visai noriai skaitė ir ,,Magicalia. Stebuklų lenktynės”.