Nežinau žmogaus, kuris būtų visiškai patenkintas dabartine situacija. Vis kyla priekaištų dėl esamos situacijos, kitiems. Pastaruoju laiku nepaleidžiu minties, kad tai, ką darome su vyru yra prasminga. Kaip sakoma, kas pakels katinui uodegą, jei ne pats! 😁 Bet tikrai, kiekviena diena yra kaip galimybė atnaujinti būsimo pasaulio programą. Baisu, kas dedasi šiandien… O kokį pasaulį norėtume matyti po 20 metų? Jau dabar klojame pamatus savo vaikams ir jų ateities gyvenimui. Tai kaip mes galėtume būti kitokie auklėjime?
Manau svarbiausia paleisti tai, kas buvo. Patirtys lai lieka, bet reikia padrąsinimo vienas kitam ieškoti ir pažinti naująjį pasaulį. Jis kitoks nei augome mes. Todėl ir mūsų auklėjimo šablonai naujajai kartai netinka. Gavome tokią ypatingą dovaną – galimybę užauginti naujus žmones naujam pasauliui.
Deja, šiandien tarp tèvų ryškėja priešinga tendencija – duoti vaikui viską, ko jis tik užsimano ir užmerkti akis į jo piktadarystes. Tėvų užimtumas, neturėjimas noro ar žinių kaip užsiimti su savo vaikais veda į dar tamsesnį pasaulį.
Tai globali problema. Pavieniems tėvams neįmanoma stoti prieš didžiulį ,,gyvenimo volą”. Reikalingas visuotinis švietimas. Jaučiasi didžiulis poreikis ugdyti jaunus tėvus, kad jie suvoktų koks yra vaikų auklėjimo tikslas ir kaip elgtis su vaiku, nes iš to ir kyla visos problemos. Anksčiau tėvai ruošdavo vaikus įžengti į jiems gerai pažįstamą pasaulį, buvo pasirengę perteikti vaikams gyvenimo įpročius, tačiau šiandieniniai tėvai negali paruošti savo vaikų ateities gyvenimui, nes patys nieko apie tai nesupranta. Vadinasi, norėdama susiorientuoti naujame pasaulyje, turiu prilaikyti savo ,,aš žinau” ir kartu su vaikais pereiti naujo ugdymo ir auklėjimo sistemą.
Ir jeigu kyla prieštaringų minčių skaitant, verta patikrinti ir įsitikinti 😌.