Visuomeninis ugdymas. Virtuali erdvė – ne tik žaidimai
Vaikams augant po truputį įžengiame į virtualų pasaulį ir tikiu, jog svarbu supažindinti vaikus su gręsiančiais pavojais, ne tik pramogomis.
Pirmiausia, pasikalbėjome apie tai, ką veikiame virtualioje erdvėje (kitaip tariant, kam naudojame kompiuterį, telefoną). Ant lentos surašiau vaikų siūlymus:
- žaidžiu;
- klausau muzikos;
- YouTube (įvairūs mokomieji video);
- rašau;
- programuoju;
- ieškau informacijos;
- piešiu;
- žiūriu filmus;
- siunčiuosi spalvinimo lapus.
Visa tai sugrupavome į dvi kategorijas, jog būtų aišku: PRAMOGOS ir MOKSLAS | KŪRYBA
Kaip būti saugiam virtualioje erdvėje?
Trumpa istorija įvadui:
„Jonas gavo laišką – parašyta „Spausk čia ir laimėk telefoną“. Jis paspaudė, kompiuteris pradėjo lėtėti, atsirado keisti langai. Kas nutiko?“
Diskusija:
- Kas yra virusas? (Kompiuterio ar telefono virusas – tai speciali bloga programa, kuri įlenda į įrenginį ir trukdo jam normaliai veikti. Jis panašus į žmogaus ligą: užsikrečiame ir tada sunkiau veikti.)
- Kaip jis patenka į kompiuterį / telefoną? (Kai paspaudžiame įtartiną nuorodą ar reklamą („Spausk čia ir laimėk prizą“); Kai atsisiunčiame neaiškius failus ar žaidimus iš nežinomų svetainių; Kai atidarome keistus laiškus ar priedus iš nežinomų žmonių.)
- Kokie požymiai, kad kažkas negerai? (Kompiuteris arba telefonas pradeda labai lėtai veikti; atsidaro keisti langai arba reklamos; dingsta ar pasikeičia failai, programos; įrenginys pats daro tai, ko neprašėme (pvz., jungia programas)).
- Ką daryti? (pasakyti tėvams, neliesti įtartinų nuorodų, turėti antivirusinę programą) (Pasakyti tėvams ar mokytojui; nespausti įtartinų nuorodų; naudoti antivirusinę programą, kuri padeda apsisaugoti; jei gauni keistą žinutę ar priedą – neatidaryti, o iš karto paklausti suaugusiojo.).
Greta virusų, turime ir apgavystes, ypatingai daug apgaulingų nuorodų atkeliauja kaip sms žinutės ar el. laiškai. Su sūnumi kalbėjome apie tai, dukrai dar buvo per anksti (neturi numerio ir pan.).
SAUGUMO ŠVIESOFORAS
Sakau įvairias situacijas, o vaikai turi pasakyti kuriai šviesoforo spalvai tai priskirti:
- Žalia – saugu (pvz., lankausi Nacionalinės bibliotekos puslapyje).
- Geltona – reikia atsargumo (pvz., atsisiųsti failą iš nepažįstamos svetainės).
- Raudona – pavojinga (pvz., pasidalinti slaptažodžiu draugui ar spausti keistą nuorodą).
20 įvairių situacijų (sugeneruotų chatGPT):
Žalia – saugu
- Aš prisijungiu prie mokyklos el. dienyno.
- Skaitau „Vikipediją“ lietuviškai apie Lietuvos gyvūnus.
- Žiūriu mokytojo rekomenduotą edukacinį filmuką „YouTube“.
- Naudoju Google Maps pažiūrėti, kur yra muziejus.
- Parsisiunčiu programėlę iš oficialios parduotuvės („Google Play“ ar „App Store“).
- Naudoju antivirusinę programą, kad patikrinčiau kompiuterį.
- Skambinu vaizdo pokalbiu draugui per Teams/Zoom su tėvų leidimu.
Geltona – reikia atsargumo
- Gaunu žinutę iš nepažįstamo žmogaus su pasisveikinimu.
- Man rodo reklamą: „Atsisiųsk šį nemokamą žaidimą!“
- Naršau interneto forumą, kur daug žmonių rašo savo nuomones.
- Draugas prašo: „Duok man savo telefono numerį, kad galėtume žaisti kartu.“
- Aš pats bandau atsisiųsti paveikslėlį iš nežinomos svetainės.
- Paspaudžiu nuorodą, kuri atrodo keista, bet iš draugo atsiųsto laiško.
- Atidarau el. laišką, kurio siuntėjo nepažįstu, bet laiškas atrodo įdomus.
Raudona – pavojinga
- Pasidalinu savo slaptažodžiu su draugu.
- Spaudžiu ant žinutės: „Spausk čia, laimėk telefoną!“
- Įvedu savo asmeninę informaciją (vardą, adresą) nepažįstamoje svetainėje.
- Įsirašau programą iš neaiškios svetainės, o ne iš oficialios parduotuvės.
- Gaunu laišką: „Tu laimėjai loteriją, tik įrašyk savo banko kortelės numerį.“
- Atsidarau keistą priedą su pavadinimu „svarbu.exe“ iš nepažįstamo siuntėjo.
👉 Tokį sąrašą galima:
- atspausdinti ant kortelių (su piktogramomis ar paveiksliukais),
- vaikams leisti pakelti kortelę (žalia/geltona/raudona),
- padaryti komandų diskusiją – „kodėl ši situacija tokia spalva?“.
Sekantį kartą kalbėsime apie patikimus šaltinius (kur ieškoti informacijos, kaip ją patikrinti ir pan.).