Sakoma, kad mums užtektų vienos tinkamai užaugintos kartos ir pasaulis pasikeistų! Tai investuodami į savo vaikus gal ir didelių pokyčių nepadarysime dabar, tačiau paruošime gerus būsimus tėvus.
Ir nenoriu pasakyti, kad mūsų tėvai nebuvo geri. Jie labai daug stengėsi dėl mūsų ir tikrai esu dėkinga savo tėvams už tai. Tik dažnai pamirštame, kad nuolatos vyksta žmogaus dvasinė evoliucija, kuri įtakoja kiekvienos kartos charakterį. Apie tai privalo žinoti ir vaikai, ir tėvai.
Pati didžiausia klaida, kurią daro žmonės – manyti, jog niekas nesikeičia, kad aš augau taip prieš 30 metų, tai ir mano vaikai taip turi augti. Negi buvo blogai?
Deja. Realybėje mes viduje sparčiai keičiames. Vidinis ,,Aš” auga ir jei dar prieš keliasdešimt metų trys kartos galėjo laimingai gyventi viename kambaryje, šiandien net sutuoktiniai negali gyventi viename kambaryje. Mažai vietos. Norisi komforto, nepriklausomybės, lankstumo. Tampa sudėtinga susitarti, spręsti bendrus klausimus ar problemas. Neegzistuoja bendras sprendimas, nes kiekvienas jaučiasi viršesnis už kitus. Toks debesis supa žmogų kasdien ir jis tai jaučia, tik galbūt negali to įvardyti.
Akivaizdu, kad visi bandymai kažką pataisyti, sulipdyti, pakeisti veda į dar didesnę neviltį. Galvoju apie vaikų ateitį ir norisi tiesiog savotiškai ,,spjauti” į visas sistemas, kurias sukūrėme ir pradėti viską iš naujo. Nesilaikyti aklai to, kokią informaciją gavau būdama vaikas, bet viską tikrinti, ieškoti, aiškintis. Šiandienos vaikai akivaizdžiai kitokie ir jiems reikia kažko tokio, ko mes neturėjome ir net įsivaizduoti negalėjome. Bet ko? Ieškokime kartu.
