Užsiėmimai su vaikais – ypatinga kelionė visai šeimai. Tik pastaruoju metu, matydama visą informaciją ,,kišamą” vaikams, susimąsčiau ,,ar viskas tik dėl to, kad jiems būtų smagu?”.
Karantino laikotarpiu ypatingai didelė kūrybinių užsiėmimų pasiūla, bet ar jie tikrai ugdo kūrybiškumą? Ar dominuojantys greiti, efektingi, tarpusavyje nesusiję užsiėmimai, ,,užpildantys” vaikus kaip greitas maistas turi kokią maistinę vertę? Ar tai padės jiems gyvenime? Internetas ,,lūžta” nuo įspūdingų ekperimentų vaikams – bet ar jie tikrai paaiškina gamtos dėsnius iki galo? Ar padeda vaikui suvokti pasaulį, atrasti savo vietą jame? O ar aš apie tai kalbu vaikams? Ar naujai ,,iškeptos” laidelės, nuotoliniai mokymosi būreliai/šou nukreipti ta linkme? Ar viskas tik verslas, neatsižvelgiant į turinį? Svarbu daryti, kad daryti? O galbūt man žaidimai yra tik laiko praleidimas, kad tenkintų mane, pasimetusią mamą, nes aš noriu tiesiog skirti laiko sau, tad man nelabai rūpi ką tai duos mano vaikams?
Klausimai kyla kasdien ir sunku neieškoti atsakymų. Žiūriu į vaikus ir jaučiu didžiulę atsakomybę už juos. Baisu. Iš tiesų labai baisu kas bus su mumis?!…
Nelengva atsilaikyti prieš tokią galingą industrinę, politinę mašiną, bet iš kitos pusės, karantinas duoda galimybę pasirinkti: žiūrėti tą programą ar ne, rodyti tai vaikams ar ne, žaisti tą žaidimą ar kitą. Svarbiausia kaskart išsikelti sau tikslą – kokius noriu matyti vaikus ateityje, kokias vertybes noriu jiems perduoti, ko Gamta tikisi iš žmogaus.
Dabar turiu daugiau laiko stebėti savo vaikus, užsirašinėti kas juos domina, žiūrėti kaip jie reaguoja į aplikos dirgiklius, mėginu žvelgti į viską jų ir savo akimis. Ir vis įsitikinu, kad vaikams žaidimai/ užsiėmimai nėra tik laiko praleidimas, jiems tai yra būdas susipažinti su tikru gyvenimu. Jie labiau linkę į realius dalykus, kuriuos darome mes. Jie nori būti dideli ir nepriklausomi kaip mes.
Galbūt užuot mėginusi užimti vaikus greitais, tuščiais, nors ir smagiais, dalykais, turėčiau mėginti atrasti kas iš tiesų yra smagu, kas yra neišsenkama, realu, pritaikoma, kas suteikia jų gyvenimui prasmę. Mūsų vaikai – tai ateities karta. Ir ji mūsų visų rankose. O tai didžiulė dovana.
