Kodėl šiandien taip sunku kalbėtis su kitu žmogumi? Ne tik su nepažįstamais, kolegomis, bet ir šeimoje po kelių minučių pokalbio kažkas viduje ima priešintis?
Gyvename tokiu laiku, kai turime daugiau žinių, įrankių ir net sąmoningumo nei bet kada. Tai kodėl kažkas neveikia būtent ten, kur turėtų būti paprasčiausia?
Šiandien žmonės patiria stresą, jaučiasi pavargę, išsiblaškę. Bet tai nepaaiškina to, jog net kai yra laiko, net kai yra noro – kažkas tarp žmonių tiesiog nebesusijungia.
Tarsi du žmonės kalbėtų… bet nesusitiktų.
Ugdydama vaikus (ir save) šeimoje ėmiau pastebėti vieną dalyką, kam anksčiau nesuteikdavau didelės reikšmės. Pasirodo egzistuoja tokia paprasta tiesa – kiekvienas žmogus yra visiškai skirtingas. Skirtingas jo mąstymo būdas. Skirtingas tempas. Skirtingi interesai. Skirtingos reakcijos. Ir tai nėra žmogaus pasirinkimas. Jis toks gimsta ir yra formuojamas visko, kas jį supa.
Ar kada pagalvojote, kas gi vyksta, kai susitinka du visiškai skirtingi vidiniai pasauliai?
Kiekvienas jaučia:
„Aš suprantu.“
„Aš matau teisingai.“
„Aš žinau, kaip turi būti.“
O kitas… neatitinka. Ir kažkas viduje iš karto sureaguoja. Ne todėl, kad norime konflikto. Bet todėl, kad negalime išeiti už savo suvokimo ribų.
Visada nujaučiau, kad yra dar kažkas, ko mes nematome, bet tai pasikartoja šimtus, gal net tūkstančius kartų per dieną. Atrodo gali sutikti žmogų su atvirumu, net su meile. Ir staiga kažkas užsidaro, atsiranda priešinga mintis. Vertinimas. Tai taip greita, automatiška. Tarsi kažkas mumyse labiau rinktųsi atsiskyrimą nei ryšį. Asmeninį laimėjimą, nei bendrą paveikslą.
Dažnai bandome sau atsakyti į klausimą „Kaip geriau bendrauti?“, bet gal tikrasis klausimas – kas tai per jėga mumyse, kuri trukdo ryšiui, net tada, kai mes jo norime?
Gal todėl jokia sistema negali sutvarkyti santykių. Nei mokykla, nei pati visuomenė, net šeimos struktūra. Nes tai vyksta kiekvieno iš mūsų viduje. Ir gal darbas prasideda ne nuo kitų keitimo, reikalavimo, jog kiti kažkǎ darytų, o nuo mokymosi pamatyti šį mechanizmą savyje, kai jis pasirodo.