Kartais žmogus jaučia, kad jam reikia bent kelių minučių pakrauti savo vidinę bateriją. Aš, kaip moteris, jaučiu tokį poreikį.
Manau, daugumos moterų diena klostosi panašiai: nubunda vyras, vaikai, ruoši pusryčius, visus išlydi, tvarkaisi, dirbi… Visąlaik esi aktyvioje sąveikoje su kitais žmonėmis, dienos pilnos skirtingų veiklų. Ir galiausiai vakare tu jauti, jog tau reikia laiko sau. Tiesiog pabūti su savimi. Kartais yra jausmas, kad tu nebeturi oro, kuriuo galėtum kvėpuoti.
Pamenu pavyzdį, kai moteris šeimoje visiems užmigus dar iki išnaktų atlieka įvairius buities darbus, miegoti gulasi vėlai ir jaučiasi išsekusi. Jos vyras paklausė kodėl ji negula miegoti anksčiau. O jos atsakymas buvo: ,,Man reikia to tylaus laiko tik su savimi labiau, negu miego”.
Tai kas gi tai per poreikis?
(Jeigu neskirsiu minutėlės sau, aš nebegalėsiu judėti pirmyn).
Mane kažkaip nuramino, kad būtent tokia savybė yra būdinga moterims. Vyrai mažiau galvoja ,,kas aš esu, kodėl esu ir pan.”. Moteris sukurta tokiu būdu, kad ji turi didesnį poreikį pažinti savo vidų. Vyrai labiau mėgsta gyventi išoriškai. Moteris sugeria daugiau ir atsirenka labiau kas jai tinka, o kas ne. Matome tą pačią vyrų savybę vaikuose: žaisti, lakstyti, kautis grupei prieš grupę. Moteris visai kitokia. Jai reikia laiko pabūti su savimi, pagalvoti apie save. Jai natūralu kaskart atlikti tokią vidinę reviziją ir persiorganizuoti save.
Galbūt ne visos, bet nemažai mano sutiktų moterų nori žinoti kodėl ji turi tiek daug duoti pasauliui. Visąlaik kažkas kažko iš jos nori. Duok ir duok, galo nėra! Tokiomis akimirkomis ieškai persikrovimo mygtuko, nes nebeaišku kas vyksta su tavimi, kam ką turi duoti ir iš ko gauti.
2 minutės sau (gal ir 2 valandos) – tai savęs ,,įžeminimas”, tai naujas požiūris į gyvenimą. Iš vienos pusės, kaip ir noriu, kad viskas vyktų kaip vakar, bet iš kitos – jaučiu, kad viskas keičiasi ir tik man. Viduje noriu pajausti kaip esu srovėje kartu su gyvenimu. Išvien. Taip aš tarsi sutinku, kad visa, aplink ką sukasi mano kasdienybė – tai mano gyvenimas ir aš tęsiu kas pradeta. Kadangi tik moteris turi tokią gamtos dovaną: ji gimdo vaikus, organizuoja šeimą, nukreipia ją. Moteris – tai namai. Todėl ji privalo žinoti ko gyvenimas nori iš jos, kad ji galėtų ateiti ir pasiimti.
Taigi, manau jau įtikinau, kad visai normalu visada jausti poreikį kelioms minutėms sau ir kad tas laikas moteriai vienas svarbiausių. Tik reikėtų apie tai pasikalbėti su vyrais, kad jie galėtų įsivaizuoti ir mums padėti turėtį tokią galimybę – 2 minutes sau.
