Visiems gyvenime būna periodų ar tiesiog situacijų, kuomet mus supa žmonės, kurie mažiausiai nori, kad būtume laimingi. Jie sukiojasi aplink ir ieško būdų kaip pašiepti tavo gyvenimą, vertybes, nuomonę.
Pamenu ir man buvo toks etapas, natūralu, kai mąstai nestandratiškai, tave laiko kitokiu. Ir tas jausmas tiek įsigyveno manyje, kad nieko kito negalėjau galvoti! Iki kol artima draugė pasakė: ,,Žinai, tau reikia susikurti savo burbulą aplink save. Savo pasaulį, kuriame įsileisti tik artimus žmones, o su kitais – elgis formaliai, neatsiverk, nes šiame pasaulyje labai labai mažai žmonių, kurie geba tave nuoširdžiai palaikyti. Visiems kniedi tave ,,,sudrąskyti””.
Ji buvo teisi. O ir burbulas suveikė!
Keletą dienų galvojau: ,,kas man artima? Kokiomis vertybėmis aš gyvenu? Kas mane žemina? Ko turėčiau vengti? Ką galiu duoti savo aplinkai? Kas man gyvenime svarbiausia? Kokie mano tikslai ir siekiai? Kad mane daro laiminga? Ko aš iš tikro noriu?”
Kaskart atsakydama sau į šiuos klausimus, vis tolstu nuo tų žmonių, kurie maitinosi mano gyvenimu. Sakysite, kaip ir užsidariau savo burbule, bet iš tiesų čia atsirado tiek daug vietos pozityviems dalykams. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai, man dabar nebereikia galvoti kaip čia atrodyti, kaip kalbėti, kad nesityčiotų, kaip gyventi, kad pripažintų ir pan. Aš galiu leisti sau jaustis normaliu žmogumi, kuris tiesiog ieško kaip būti sąmoningu ir laimingu. Aiškus tikslas prieš akis – yra mano sėkmės garantas, filtruojantis žmones ir laikantis mano burbulą.
Ačiū draugei už padrąsinimą, nes visą gyvenimą verčiau save įtikti visiems, o dėka jos supratau, kad kiekvienas tave mato tokį, koks jis pats yra, tad vietoj noro įtikti kažkieno egoizmui, verčiau pabandyti įtikti pačiam sau. O gal ir čia yra iššūkių? 😄