Būti ramiu – mėgautis savo gyvenimo tėkme. Kad ir kokį gyvenimo būdą propoguoja žmogus, jam svarbu jausti ramybę. Ir tai nebūtinai buvimas tyloje, nejudant. Tai labiau būsena, kurioje jaučiuosi patogiai, galiu nuolat skubėti, būti apsikasusi darbais, bet viduje jausiuosi rami.
O tai kas visgi trugdo jaustis ramiam?
Iš pusiausvyros išstumia pokyčiai, mat jie išstumia iš komforto zonos. Iš zonos ,,viską žinau” į zoną ,,nieko nebesuprantu”. Ir moteriai vienas aštriausių gyvenimo pokyčių įvyksta pastojus ir po gimdymo. Patyriau tai tris kartus. Moteris išgyvena hormonų sumaištį, visišką gyvenimo pasikeitimą ir ne kiekviena gali tai išgyventi greitai ar be pasėkmių jos sveikatai. Jos gyvenime vienas paskui kitą atakuoja pokyčiai, ji patiria stresą.
Bet jau nėštumo metu moteris savyje kuria kone visą visatą! Koks tai nepaprastas darbas, kuris negalėtų įvykti be pokyčių.
Jaunos mamos pirmieji metai tokie įvairiaspalviai… Iki gimdymo moterimi visi rūpinasi, o tapus mama, paprastai ji paliekama viena namuose. Nors jai geriausia būtų būti tarp kitų moterų, kurios supranta šį procesą. Tada ji išgyventų visas būsenas lengvai. Svarbu nelikti vienai su savimi.
Dar vienas tikrai padedantis dalykas sugrąžinti save į balansą – darbas su savo mąstymu. Jis turi būti pozityvus. Mama turi mokytis kaip teisingai pavekti vaikelį, paversti stresą, kaip malonia gyvenimo dalimi, kuri vysto asmenybę.
Nepamirškime, kad gimdymas yra psichologinis, hormoninis pokytis, vienas aštriausių, kurį nėra lengva priimti visai šeimai.
Galbūt mažai apie tai kalbama, bet vyras taip pat išgyvena stresą. Iki tol buvo laisvė, draugai, o dabar – namai ir rūpestis. Tai visai kitoks gyvenimas. Vyras, tapęs tėvu, prisiima įsipareigojimą, kurio net neįsivaizdavo. Juk tai ne dienai ir ne dviem. Vyras klausia savęs:,,Kada tai baigsis?” ir pats sau atsako: ,,Niekada”.
Negana to, tėvas neturi tokio pat požiūrio į vaiką, kaip mama. Ji mezgė ryšį su vaiku nuo pat nulio iki gimimo, o tėvui reikia išmokti pamilti vaiką, kuris dar ir atima žmonos dėmesį. Tai nėra lengva. Tik filmuose vyrai lengvai priima žinią, kad moteris laukiasi. Realiame gyvenime abu patiria didelį stresą.
Todėl man labai svarbu suprasti kokiame pasaulyje gyvename ir palaikyti vienam kitą. Nors ir moterį geriausiai nuramina kitų moterų kompanija, santykių su sutuoktiniu apleisti nereikėtų. Abiems padeda bendra pastanga mokytis tikėtis pokyčių, kaip galimybės tobulėti. Tada nereikės kentėti, kad kažkas pasikeitė.
Kaip sakydavo mama: ,,Nestatysi pati, niekas už tave nepastatys”. Depresija, skyrybos, atitolimas, nesusikalbėjimas su vaikais – visa tai vienos iš galimų pasėkmių, jeigu pažvelgsiu į viską pro pirštus. Kaip ir nėra kito pasirinkimo, kaip statyti ne tik savo, bet ir man brangių žmonių gyvenimus.