„Kada širdis prisipildo jaudulio, Ar tai būtų sukeltas gerų dalykų, Ar blogų, Visa tai pasireiškia išorėje. Visai kaip stiklinė su vandeniu, Kada ji pilna, Vanduo bėga per viršų.“
Su vaikais pasidalinome mintimis apie emocijas, kai jų susikaupia daug – jos išsilieja įvairiomis formomis. Kokiomis? Apie tai ir kalbėjome. Kartu atradome, jog tai ašaros, šupsena, tylus ar garsus pabėgimas iš kambario, šaukimas, apkabinimas, garsus kalbėjimas, dainavimas ir pan.
Šia tema atlikome spalvoto vandens eksperimentą. Ši veikla ne tik padėjo vaikams suprasti, kaip jausmai gali išsilieti iš vidaus, bet ir skatino juos kartu kurti bei jausti vienybę.
Vos tik išgirdo poemą, vaikai greitai suprato, kad kalbama apie mūsų emocijas – kaip mes galime prisipildyti jausmų ir kartais negalime jų sulaikyti, jog mes dėl to nekalti. Tai buvo puikus būdas pradėti kalbėti apie tai, kaip mes išreiškiame save, kai esame labai laimingi, liūdni ar supykę.
Po diskusijos atlikome praktinę veiklą, kuri iliustravo eilėraštyje pateiktą idėją apie jausmų „išsiliejimą“. Eksperimentui panaudojome skaidrią stiklinę, indelius, šaukštus, lėkštę, vandenį ir maistinius dažus.
Veiklos eiga:
- Ant stalo per vidurį pasidėjome skaidrų indelį, į kurį buvo pilamas vanduo (galima duoti kiekvienam vaikui atskirą).
- Į vandenį pridėjome pagrindinių spalvų maistinių dažų, kurie simbolizavo skirtingas emocijas. Pvz., raudona spalva simbolizavo pyktį, mėlyna – liūdesį, o geltona – džiaugsmą, žalia – ramybę.
- Vaikai paeiliui pylė vandenį į stiklinę šaukštu, pasidalindami prisiminimais apie tam tikrą emociją. Klausėme vienas kito, stebėjome kaip indas prisipildo ir galiausiai vanduo išsilieja per kraštus.
Vaikams patiko kaip spalvotas vanduo „išsilieja“ per stiklinės kraštą. Šis žaidimas suteikė galimybę aptarti, kaip mūsų jausmai kartais gali „perpildyti“ mus ir tapti matomi kitiems. Jie taip pat pamatė, kaip visi kartu prisidėjo prie šio proceso, nes kiekvienas papildė stiklinę ir spalvas, tarsi pridėdami savo jausmus į bendrą patirtį.
Pats pylimas tarsi įdarbino protą ir vaikai laisviau pasakojo apie save, nekritikavo kitų. Atmosfera leido patarti vienas kitam kaip galbūt galėtume elgtis ir pan.
Supratau, kaip vaikams patinka ir yra svarbu atpažinti savo jausmus ir dalintis jais su kitais, o jeigu tai gali mus suartinti kaip šeimą, tai iš viso tobula!