Dažnai vaikai (ir ne tik) prisėdę kažką piešti ar rašyti tarsi stinga idėjų. Nors iš tiesų būna priešingai – jų netrūksta, o yra per daug. Jų tiek daug, kad labai sunku atsirinkti nuo ko pradėti.
Pamenu, kai pirmą kartą pasiūliau vaikams atlikti užduotį per tam tikrą laiką, jie nebuvo sužavėti šia idėja. Gerai, pasakiau, palikim vėlesniam laikui. Pati žinau, kad struktūra išlaisvina, bet lygiai taip pat žinau, jog prie to žinojimo reikia pačiam subręsti.
Taigi, šiandien, praėjus beveik metams, krapštinėjuosi virtuvėje ir staiga susivokiu, kad każkaip per mažai triukšmo ir veiksmo. Tėvai juokauja, jog jeigu tylu, vadinasi ,,kažką dirba”. Taip, su mažesniais vaikais taip ir būdavo: tai kur miltus išpylė, tai kokiam plaukų šepečiui dantukus išlaužė. O kur dingo mano pradinukai vaikai?
Praveriu kambario duris, dukra apsivertusi stalą spalvotais pieštukais, popieriaus lapais, ant stalo kampo pavojingai padėtas stiklainis, pilnas spalvoto vandens, akvarelė, teptukai, markeliai, kišeninis muzikinis grotuvas, kažkada buvęs baltas; ant ausų uždėtos ausinės. Sučiauptos ir kiek į priekį atkištos lūpos išduoda, kad vyksta kūryba.
– Kur brolis? – paklausiu.
Dukra paskubomis paaiškina, kad dabar vyksta dailės iššūkis, kad ji neturi laiko man aiškinti.
Tik vėliau sužinojau, kad vaikai sugalvojo pasinaudoti dirbtinio intelekto pagalba: jis jiems sugeneruoja užduotis dailės iššūkiui. Kiekvienam eskizui jie gauna 10 minučių, tad nėra ko ilgai galvoti – kabiniesi už pirmos pasitaikiusios idėjos ir imiesi darbo!
Likau sužavėta jų žaidimu… net vidinis kritikas tylėjo, o norėjo pasakyti kaip prieš metus jis siūlė pabandyti ir įsitikinti kiek daug duoda laiko limitas.
Kartais pamirštu, kaip svarbu yra nebijoti apriboti save, savo ir vaikų chaotiškos laisvės, nes rėmai, struktūra leidžia kaip tik daugiau suvaldyti laisvę, saugiai skleistis, palaipsniui augti. Kas, mano manymu, apsaugo nuo perdegimo, išsekimo ar blaškymosi.
Tokį pat – laiko limito – metodą dabar įtraukiu ir kitiems įgūdžiams lavinti. Bet žinote, kas labiausiai džiugina? Jog vaikai ne tik koncentruojasi kas gavosi, bet ima jausti, kad ir pats procesas yra įdomus ir malonus!
