Dar prieš keletą savaičių pas mus šeimoje be jokių problemų ,,vyko” gyvenimas, ugdymas namuose. Įprastas ritmas, galva pilna idėjų, vaikai kupini energijos ekperimentuoti. Bet visai neseniai pajutau, kad kažkas labai stipriai keičiasi. Dar prieš mėnesį puikiai žinojau kaip ir dėl ko gyventi, o šiandien nebežinau. Žinojau kokių ugdymo gairių laikomės, ko noriu pasiekti, o šiandien nežinau kas bus rytoj, po metų. Ar vaikams reikės matematikos, o gal biologijos ar psichologijos? Kuria kryptimi juos ruošti? Kas bus svarbiausia?
Tai tiesiog paralyžuoja visas mintis ir veiksmus. Keista, ar ne? Kai internetas ,,lūžta” nuo įvairiausių idėjų, nuorodų, pamokų, aš nieko negaliu įgyvendinti. Tad ryte tiesiog atsijungiau nuo tos ,,ugdymas namuose” bangos. Nes dingo viso to skonis. Viso to prasmė.
Ne ilgam… Iki šiandienos pokalbio su draugėmis. Pasidalinome įspūdžiais kas vyskta su vaikų ugdymu, šeimoje, šalyse. Pastebėjome, kad vaikų neįmanoma sudominti, jie kalba tarsi iš ateities, o mes stengiamės juos ,,įsprausti” į prieš šimtus metų sukurtas sistemas, kurios akivaizdžiai neveikia. Mokykla piktinasi, tėvai panikuoja, vaikai depresuoja…
Bet, iš kitos pusės, visame tame chaose šiandien atradome ir gerą dalyką – pajutome savotišką ,,PAUZĖS” būseną, po kurios yra galimybė pakeisti kryptį. Šis, dar nesuvokiamas, sekundinis laisvas pasirinkimas, duotas iš Gamtos, verčia ieškoti kuria kryptimi judėti ir kreipti vaikus.
Iki šiol RUOŠIAU juos mokyklai, universitetui. NORĖJAU, kad įsigytų būstą, turėtų mylimą darbą, šeimą, pakeliautų… na, viskas kaip buvo tikimasi iki šiol. Bet, siautėjant pandemijai, besikeičiančio pasaulio fone šios vertybės tarsi nublanko, o naujosios dar tokios mažytės, kad nesugebu sufokusuoti kokios jos. Bet, žinot, labai noriu kitokio gyvenimo, kitokio ugdymo, kitokio auklėjimo, kitokių vertybių. Noriu ne tik savo vaikams. Noriu ir jūsų vaikams.
Tai naujasis gyvenimo skonis, gimęs manyje šiandien. Tai ugdymo/ auklėjimo prasmė. Ji iškart nepagimdys naujų žaidimų vaikams , tačiau jis jau dabar duoda norą ieškoti koks tas naujas gyvenimas turi būti mums visiems. O tai duoda kur kas daugiau ir mums, ir vaikams negu tiesiog momentinis žaidimas.
Po tokių smūgių žmonės jau sąmoningi, jie jaučia, kad esame labai stipriai priklausomi vienas nuo kito. Internete skrieja žinia, kad žmonės iš tikro nenori grįšti atgal, nori keistis. Turbūt tokiu būdu mes kartu ir išryškinsime tas vertybes, kurios leis mums ir mūsų vaikams gyventi laimingai. Tada ir vaikai su džiaugsmu mokysis to, ko iš tikro reikia gyventi harmoningai, sveikai, saugiai.
Palaikykime vieni kitus.
