Po straipsnio apie brangiausią privatų darželį paskelbimo gavau labai daug asmeninių žinučių su palaikymo, padėkos žodžiais, bei klausimais ,,kaip jums pavyksta?”.
Žinote, vienai nepavyktų niekas. Pojūtis nuolatinio palaikymo yra tas kuras, kuris ir uždega stengtis, daryti, tobulėti ir džiaugtis!
Man dažnai atrodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje mama būti labai sunku, viskas atrodo neįmanoma. Vis girdžiu aplinkinių neigiamus komentarus kodėl atsisakau karjeros dėl vaikų, kada dirbsiu, kada ilsėsiuos, kada gyvensiu dėl savęs, kada vaikai eis į darželį ir t.t. Tokie komentarai nori nenori pasėja abejones, nepasitikėjimą, galvoji, o kodėl blogai galvoti kitaip, ar blogai skirti gyvenimą vaikų auklėjimui, ar kažkam kenkia, kad noriu užauginti sąmoningus žmones?
Per laiką paveikta tokios aplinkos imi kaltinti save, reikalauti kažko, kas nėra tikrieji vidiniai poreikiai, o tik aplinkos dirbtinai suformuotos asmeninės nuomones, visiškai nesusijusios su mano asmenine situacija. Galiausiai žiūri į save ir galvoji: „Ką rinktis? Ką daryti?!“. Ir jeigu likčiau viena su tokiomis mintimis, tai kiek ilgai aš būčiau motyvuota? Vienai tiesiog per sunku atlaikyti tą milijardus kainuojančią industrinę sistemą, kasdien gatvėje komentuojančius žmones, net patys pedagogai (ne visi) yra prieš tavo pasirinkimą.
Jei atvirai, tai bijojau apie tai kalbėti, bet vyras padrąsino, kad turiu apie tai parašyti. Turiu kalbėti apie tai, ką jaučia dauguma tėvų, ypač moterų.
Ilgai galvojau apie tą ,,dauguma moterų”, bet pasirodo jis teisus, aš ne viena tokia… jūsų tiek daug! 👏🏻 o kiek dar daug nekalba apie tai…
Manau, jeigu mes daugiau kalbėsime apie mūsų vaidmens svarbą, įkvėpsime ir palaikysime vieni kitus, tai tie, kurie dabar garsiai kritikuoja, nes nesugeba ar nenori prisiimti atsakomybės už būsimą pasaulį, ims vertinti tuos, kurie dabar tyliai, kantriai, sunkiai dirba vardan jų gerovės, atsakingai auklėdami save, bei savo vaikus. Jie ims žavėtis sąmoningais tėvais ir vietoj kritikos, dalinsis palaikančiais komplimentais, kurie motyvuos tėvus nepasiduodi sunkiomis akimirkomis ir toliau lydėti vaikus per visą procesą kartu. Būti sąmoningais tėvais bus tiesiog madinga!
Bet kol tai įvyks, aš stengiuosi palaikyti savo draugus, pažistamus, kurie ryžtasi atiduoti visą save, kad ši karta būtų kitokia, kurie paskaičiuoja kas bus naudingiau vaiko, šeimos ir net pačios visuomenės atžvilgiu. Tik tokia grupinė jėga padeda nepasiduoti, jaustis užtikrintu, saugiu ir mylinčiu ir į pasaulio rinką paleisti naujas vertybes.
Mes vertos būti laimingomis moterimis, kurios galėtų realizuoti save kaip mamos, be jokio streso iš aplinkos, o priešingai, su pasididžiavimu.
