KAIP PARUOŠTI PIRMAGIMĮ PRIIMTI NAUJĄ GYVYBĘ
Pirmiausia, turbūt pati svarbiausia žinutė – visais įmanomais būdais vaikui perteikti suvokimą, kad nėštumas, naujos gyvybės gimimas yra visiškai natūralus procesas gamtoje. Kūdikis – tai dovana visai šeimai, tai didžiulė atsakomybė, kurią mums patikėjo gamta. Vadinasi, mes to verti, mes sugebėsime tinkamai pasirūpinti.
Būtent nuo to pradėjome sūnaus pasiruošimą sutikti sesę. Tada jam buvo 2 metai. O tokiame amžiuje jau vaikai daug dalykų supranta, nors ir atrodo visai mažučiai.
Jau pirmąjį mėnesį ėmiau pasakoti, rodyti kaip gyvūnai atsiveda palikuonis. Kaip katė mama savo pilve nešioja kačiukus ir kai ateina laikas – kačiukai gimsta. Nesakiau, kad manyje jau vystosi vaisius. Tiesiog stengiausi padėti jam pamatyti šeimos pagausėjimą kaip natūralų reiškinį gamtoje. Ir priimti būsimą kūdikį kaip dovaną visai šeimai, o ne tą, kuris gimė, kad atimtų tėvų meilę.
Po kelių mėnesių pasakėme, kad turėsime kūdikį, pradėjome kalbėti kaip pasikeis mūsų gyvenimas, kur gyvens kūdikis, kaip jį maudysime, rengsime. Spausdinau daug įvairių nuotraukų, kuriuose buvo užfiksuotas nėštumas, kūdkio priežiūra, mama, tėtis, sūnus ir kūdikis, visas procesas nuo nėštumo iki grįžimo namo. Žiūrėjome įvairius klipus kaip vystosi embrionas. Gatvėje ėmiau rodyti kaip kiti vaikai turi brolius ir seses. Kalbėjau apie savo brolius ir sesę, kad buvo dienų, kai pykomes, pavydėjau jiems, bet tokie ir būna santykiai tarp dviejų žmonių.
Likus mėnesiui iki gimdymo pradėjau kalbėti, kad mama turės važiuoti į gimdymo namus. Nesakiau, kad tai ligoninė, kad nekiltų neigiamų asociacijų. Juk gimimas – tai džiaugsmingas dalykas. Ruošėme namus, kalbėjome kaip juodu su tėčiu gyvens vieni kelias dienas, paruoš mums maisto ir atveš, o tada atvažiuos su gėlėmis parsivešti manęs ir kūdikio namo.
Pamenu pirmąjį sūnaus vizitą kartu su manimi pas gydytoją. Labai bijojau kaip jis sureaguos į ultragarso tyrimą. Tačiau po ilgo pasiruošimo proceso jis stebėjo viską su susidomėjimu, juokėsi, kai kūdikis sujudėdavo. 😭❤️
Didžiausias pastangas dėjome, kad sūnus pasijaustų mūsų partneris, ruošiantis sutikti naują šeimos narį.
Labai dažnai žvelgiau į jį ir galvojau, kaip jis toks mažutis viską atlaikys, o draugės, jau su patirtimi, sakydavo: ,,Pamatysi kaip jis, vos gimus antram vaikui, akimirksniu suaugs”. Negalėjau patikėti, tačiau jau pirmąją dieną grįžus namo pamačiau, kad mano mažytis sūnus tapo vyresniuoju broliu, kuriuo begalo didžiuojuosi!
Taigi, pasiruošimas – daug kalbėjimo, rodymo, pasakojimo. Visa, ką vaikai išgirsta iš mūsų, nusėda jų viduje ir atėjus TAM momentui jam kur kas aiškiau kas vyksta, nes devynis mėnesius šeimoje buvo apie tai nuolat kalbėta.
(🤫Bet čia darbas nesibaigia, jis tik prasideda 😁. Iš trikampio santykių statysime keturkampius 😅❤️. Bet apie tai kitame straipsnyje )
Baltai pavydžiu šeimoms, kurių laukia toks šaunus procesas!
