Vienas svarbus dalykas, apie kurį noriu parašyti – knygos. Mes labai jas mylime. Daug skaitome, vartome, aptariame. Ir nemanau, kad tai genai ar vaiko charakteris. Vaikystėje nemėgau knygų, vos vieną įveikdavau per metus. O maniškiai mėnesiui parsineša iš bibliotekos po 10-20! Ir visas jas perskaitome, mat dauguma trumpos.
Kam norisi prisijaukinti knygas, tai galbūt toks žaidimas padėtų. Pirmiausia, aš skaičiau ištrauką iš knygos ,,Mikė pukuotukas”. Tada nukopijavome kelis puslapius, išsirinkome keletą dekoravimo priemonių ir kibome į darbą! Kol dukra pildė paveikslėlį, mes spėjome aptarti ką perskaičiau, kas vyksta paveikslėlyje ir kas bus toliau istorijoje..
Paveikslėlių knygos – tampa labai gera priemonė kurti savas istorijas apie knygų herojus. Mes piešiame įkvėpti paveikslėlių, kalbame, vaidiname.
ĮPROČIO FORMAVIMAS
Manau, kad pomėgį knygoms auginame palaipsniui.
Mums skaitymas gavosi kaip įprotis labai natūraliai. Pradėjau su pirmuoju sūnumi, pamenu, skaičiau trumpas pasakas. Tada gimė dukra, vaikai paaugo ir perėjome prie ilgesnių pasakų. Kasdien. Gimus trečiam mažyliui, repertuarą kas vakarą papildė ,,Vakaro pasaka” (LRT mediotekoje milžiniškas archyvas). Kartais ir kokį vaikų radijo spektaklį paklausydavome, mat nebegalėjau skaityti pati.
Dukrai tai laikas su mama, o antrokui sūnui dar ir medžiaga mokytis (perrašinėja, analizuoja, atpasakoja).
Įtakos turi aplinka. Jeigu namuose nėra vertinama literatūra, neskaitoma, neparodoma ko jose ieškoti, kaip ir pan., tai ir vaikai, maža tikimybė, tai darys. Mes dažnai norime, kad vaikai darytų tai, ko mes gal ir norėtume, bet neturime jėgų. Vaikai seka tėvų pavyzdžiu. Jie gudrūs, neapgausi 🙂
Taip pat svarbu kokią literatūrą įsileidžiame į savo namus. Ilgus metus rinkau knygas, kurios turtingos tiek vaizdu, tiek turiniu. Stengiuosi suformuoti vaikų skonį ir kartu atrasti kas jiems patinka. Vaikams paaugus, jie noriai renkasi knygas patys. Būna, kad užkliūna už kokios pop’sinės knygelės, bet pastebėjau, kad tik tam kartui pavarto ir viskas. Dažnai ir nusivilia jomis.
Jau keletas mėnesių gimė dar kitokia rutina. Rytais 15 min sūnus skaito savo knygą, o aš su dukra – jos (5-6 metų). Vėliau pasidaliname kas ką perskaitėme. Planas yra atpasakojimą paversti natūraliu dalyku, o ne kažkuo, ką reiktų ,,iškalti” mintinai. Įdomūs tekstai pasakoja įdomius dalykus, tad kodėl jais neužėmusi sau minčių?
Dukrai paprastai atkopijuoju knygelės puslapį ir leidžiu padekoruoti, papildyti. Mat tuo metu su vyresnėliu jau turime pamoką.
Vakare, po visų darbų įsitaisome vaikų kambaryje. Kiekvienas vaikas turi savo spalvinimo lagaminėlį, lapus. Aš skaitau Harį Poterį, o jie – spalvina. Nors prieš miegą nerekomenduojama skaityti nuotykių knygų, nes susijudina vaizduotė, bet mums ta kombinacija – skaitymas + spalvinimas – gerai nuteikia miegui. Ir persijungiam į kitą rėžimą, ir vakariniam nepasitenkinimui vietos nelieka 😁.
Būna dienų, kai kažką įkvėpti nupiešiam, greta parašome.
LITERATŪRA PAGAL VAIKĄ
Pastebėjau, kad skaitymas nebuvo mėgiamas dalykas, kai reikia skaityti neaiškų, vaiko gyvenimui svetimą tekstą. Tad nutariau pamėginti parinkti literatūrą pagal vaiko amžių ir jį dominančius dalykus.
Išklausiau ne vieną seminarą apie knygų kūrimą vaikams, turiu net mažą svajonę, parašyti savąją… 😌🤫. Tad keletas eilučių iš užrašų…
MAŽYLIAMS
Žinome, kad mažylių pirmosios knygelės būna paveikslėlių knygos (liečiamos, judančios ir pan.). Tokiose knygelėse nėra teksto arba jo labai mažai. Keletą esu aprašiusi čia: KNYGELĖS MAŽIESIEMS.
VAIKAMS IKI FORMALAUS UGDYMO
Paaugus vaikams (maniškiai nuo 3-4metų), jie ima ilgiau sutelkti dėmesį, tai knygelėse atsiranda daugiau teksto. Taip pat keičiasi ir turinys. Dar įdomiau tampa pažinti supantį pasaulį, save. Ypač patiko įvairios knygos apie emocijas.
Nemažai knygelių, kurios patiko labai lakoniškai aprašiau šioje kategorijoje: KNYGOS VAIKAMS.
PIRMIEJI SKAITYMO METAI
Priešmokyklinukai ir pirmokai paprastai jau mokosi skaityti. Ir man atrodo tai yra vienas jautriausių dalykų. Nes netinkams priėjimas gali įtakoti požiūrį į skaitymą ilgam, gal net visam laikui.
Mes nemažai laiko skyrėme pasiruošimui skaityti, visaip pratinomės prie šio naujo etapo. Kartą išgirdau repliką kodėl taip varginuosi, juk vaikas vienaip ar kitaip išmoks skaityti.
Žinau tai, bet man visgi svarbu kokiu keliu prieisime prie skaitymo. Viena yra išdresiruoti vaiką per ašaras ir nemalonius išgyvenimus, kita – pirmiausia suvokti kodėl to reikia ir ką man tai duoda, iš lėto pamilti žodžius ir suprasti ką tu skaitai.
Esu rašiusi apie mūsų pasiruošimą skaitymui ir rašymui, jeigu įdomu: https://ugdymasirauklejimas.lt/home/category/metodinis-ugdymas/montessori/pasiruosimas-rasymui-skaitymui-montessori/
Pastebėjau, kad sunku vaikus motyvuoti skaityti, kai jiems reikia tiek daug pastangų įdėti. Reikia, kad jos atsipirktų, tad ieškojau knygų, kurios patiktų. Sūnaus pirmosios knygos buvo iš serijos ,,Aš skaitau”. Knygelės suskirstytos pagal lygius (nuo skiemenų iki ilgesnių sakinių). Pamenu, kai sūnus pats įveikė ,,Meškis ir Žąsis”, kiek laimės buvo!
Labai užsikabinome skaityti ,,Knygiukus“! Trumpi iliustruoti pasakojimai.
Dar mėgome istorijas apie Katiną Juodį. Išbandė ir komiksus (,,Blogiukai” Aaron Blabbey). Na, o vėliau labai motyvavo visos ,,Minecraft” instrukcijos. Ties čia ir baigėsi tos trumpos istorijų knygelės. Nepajutau kaip šoktelėjome į kitą amžiaus kategoriją.
NEI VAIKAS, NEI JAUNUOLIS
Nesupratau kurį laiką kokias knygas parinkti, kol nesužinojau, kad vaikai nuo 8 metų jau pereina į kitą skaitytojų amžiaus kategoriją (8-12metų). Tokiame amžiuje vaikams ima rūpėti jų vidinis pasaulis, kas jie tokie, kas vyksta. Skaitydami jie tapatina save su herojumi, todėl svarbus tampa herojaus vidinis augimo procesas. Pripažinsiu, man tai buvo labai nauja išgirsti. Bet tai padėjo atrasti vaikui patinkančias knygas, kurias kasdien skaito be jokių prašymų ar priminimo.
Vienos mėgstamiausių mūsų šeimoje visos Seklių Lasio ir Majos knygos (beje yra ir keletas filmų pastatytų). Dar viena įveikta savarankiškai – ,,Nuotykiai Amelyje. Netikėtai iš bibliotekos grįžo su rimta knyga ,,Šešelis” (nuo 10m.).
Pagal amžių labai tiko ir patiko ,,Džordžas ir visatos paslaptys”. Yra kelios dalys. Šitas aš vakarais skaičiau.
Eilėje laukia dar keletas detektyvinių knygų, kurias sūnus skaito pats.
Dar vieną serija skaičiau pati: ,,Šaunusis penketukas”.
Mėgstam jau ir enciklopedijas bei įvairias knygas, kuriose aprašoma kaip veikia daiktai, dalykai, dėsniai.
Jau kelis mėnesius pasikeisdami skaitome Harį Poterį. Nors tai ir knygos labiau vaikams virš 12 metų, bet atradome elementų, kurie ,,užkabina”.
Turbūt svarbu paminėti, kad greta pačių pasirinktų knygų, yra ir rekomenduojamos knygos. Mūsų atveju antrai klasei. Iš jo jau įveikta ,,Apie šį bei tą” ir ,,Sparnuočiai. O visas sąrašas: REKOMENDUOJA 1-10 kl..
Tai gal tiek apie knygas mūsų namuose 🙂