Didžiausia problema turbūt ne tik mūsų šeimoje, bet ir visur tarp žmonių – nesugebėjomas priimti kito, jeigu jis kitoks nei aš. Matydama kaip sunku suaugusiems perlipti per norą padaryti viską pagal save, norėčiau, kad visgi vaikai mokėtų gyventi kitaip. Kad jie suvoktų, kad mūsų skirtingos nuomonės, pomėgiai ir pan. visai netrukdo būti draugais. O jeigu kažkas ir labai trukdo, tikrai negaliu pakęsti, tada verčiau atsitraukti nuo jo, negu bandyti priderinti prie savęs. Tai tiesiog neįmanoma. Geriau anksčiau tą supras ir mažiau eikvos energijos ten, kur neverta :).
Tokius fundamentalius pagrindus reikia kloti vis kalbant, žaidžiant ir rodant pavyzdį. Tai mes šiandien pabandėm visi kurti atskirai, bet su mintimi, kad kuriame vieną objektą.
Plonesnė vielutė šiai idėjai tiktų labiau, arba storesnė viela ir storesni siūlai.
Buvo galybė laiko pasikalbėti apie skirtumus (amžiaus, poreikių, pomėgių, skonio ir pan.). Taip pat kiekviena detalė pati iš savęs papasakojo su kuo save asocijuojam, kokios nuotaikos esame ☺️.