Vaikų auklėjimas atrodo toks savaime suprantamas dalykas, nors iš tiesų jis savaime nepasidarantis dalykas.
Kai neužmerki akis tam, kas vyksta aplinkui, įskaitant ir savo namus, supranti kokį svarbų vaidmenį atlieka tinkamas žmogaus auklėjimas. Ir kokius pokyčius jis gali atnešti.
Gyvenu tuo, kad neužtenka paruošti vaiko užpildyti bazinius poreikius, bet jį reikia išmokyti mėgautis gyvenimu, paruošti jį visiems dalykams, kuriuos jam teks praeiti. ,,Kaip gyventi sėkmingai? Kokia yra gyvenimo esmė? Koks turi būti santykis su kitais?” – tai svarbiausi klausimai, kuriuos turime padėti savo vaikams atsakyti.
Švietimo sistema buvo sukurta prieš kelis šimtus metų ir ji visiškai netinka mūsų vaikams. Labai klaidinga tikėtis, jog mokykla užaugins žmogų. Tai ne ta vieta. Mokykla suteikia tam tikrų žinių ir paleidžia eiti savo keliu.
Šiandien jiems reikalinga ugdymo sistema, kuri mokytų juos draugauti, kurti teisingus ryšius, įveikti savo puikybę ir prigimtinį norą pažeminti kitus, iškelti save aukščiau kitų. Koks būtų didelis kokybinis šuolis kiekvieno gyvenime! Mažiau streso, baimės, savivertės stokos.
Man patiko kažkada išgirsta mintis, jog mokykloje turėtų atsirasti pamoka, pavadinimu ,,Kaip mąstyti” , o ne, pavyzdžiui, senovės istorija. Mes neugdome vaikams mąstymo įgūdžių priversdami juos išmokti 30 besikartojančių pavardžių, datų ir įvykių. Mes turime ugdyti vaikus, mokydami realių principų ir realių įgūdžių, kuriuos švietimo sistema teigia norinti įdiegti. Mums reikia daugiau „Kaip mąstyti“, „Kaip bendradarbiauti“, „Kaip nusileisti“, „Kaip išspręsti konfliktą“ ir mažiau „Įsiminti daugybę dalykų testui“.
Vaikai turėtų būti mokomi apie pasaulį, kokiame jie gyvens užaugę. Jiems turėtų būti suteiktos priemonės būti komunikabiliais asmenimis, gebančiais sukurti tikrus ir ilgalaikius abipusius santykius.
Ir bėda ne mokykla, o aplinka, kurioje vaikas auga, bręsta. Dažniausiai vaikas mokosi ,,kaip gyventi” iš draugų, socialinių tinklų ir to, ką mato, kame būna didžiąją dalį laiko.
Aš dažnai savęs klausiu ar tikrai padariau viską, kas mano rankose, jog vaikas augtų tinkamai (tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek dvasiškai)? Aš ir mano vyras esame suaugę žmonės, atsakingi už tris augančias sielas, kurios ištroškusios pažinti tikrąjį gyvenimą. Tik nuo mūsų priklauso ką parodysime, kur atkreipsime jų dėmesį…
