⁃ Ką, tu pavydi savo vyro? Aš tai ne.
⁃ Hm. Tada kažkas tarp jūsų negerai.
Moteris pavydi savo vyro, nes ji jaučia, kad jis jai priklauso ir ją užpildo.
Labai labai gilūs dalykai slypi už moters pavydo savo vyro, kurį jį myli. Galbūt net neįvertiname kaip moteris ir vyras yra susiję vidiniais saitais. Tai akimi nematomi dalykai, bet jaučiami. Ypatingai vyrai jaučia tas teigiamas ar neigiamas vibracijas iš moters pusės nukreiptas į juos.
Pasirodo taip yra todėl, kad moteris yra norų rinkinys, tarsi tuščias indas, kurį gali (netgi privalo) užpildyti tik jos vyras. Ir jeigu jo dėmesys nukrypsta kur kitur – moteris pavydi.
Kad pajausti šiuos dalykus, reikia išsiugdyti tam jautrumą. Labai padeda norėti, labai norėti pamatyti tą ryšį tarp savęs ir Jo.
Mane žavi ši tema. Matau, kaip sunku moteriai jaustis laimingai šiuolaikiniame pasaulyje. Neturime nei pakankamai žinių, nei reikiamų įgūdžių suvaldyti šias dvi skirtingas stichijas. Griebiamės materialių priemonių arba paleidžiame viską tekėti savaime. Iš tiesų, kaip sunku rasti bendrų vyro ir moters sąlyčio taškų. Man atrodo, kad yra labai drąsu pasakyti sau ir vienas kitam, kai imame jausti, jog kažkas tarp mūsų sutriko. Tas dvieju duetas suteikia tiek daug gyvybinės energijos visose kitose srityse.
Jau daug metų į visus žmonių nesutarimo klausimus bandau pažvelgti per bendro santykio prizmę. Tarp vyro ir moters nuolat kuriasi bendras laukas – tarsi erdvė tarp jų, kuri ir yra tas bendras santykis, jų kuriamos vertybės, požiūris, stiprybė.
Tad natūralu, kad moteris pasąmoningai nori, jog vyras priklausytų tik jai, tik judviems, tik tai erdvei tarp jų, nes nuo to priklauso jos vidinė pusiausvyra.
Hm., o kas jeigu atliktume bandymą? Reikia pabandyti pastebėti savo savijautą, kaip jaučiuosi, kai vyras atidus mano poreikiams ir kaip jaučiuosi, kai jo mintys kažkur visai kitur.