Dažnai kyla noras būti kartu, ne tik kūnais, bet ir emociškai. Žengiame pirmuosius žingsnius kartu su sūnumi į bendravimo įgūdžių lavinimą ir būsenos ,,kartu” kūrimo ABC.
Kaip ir gyvenime išsikėlę tikslus jų siekiame, taip ir santykiuose kasdien reiktų išsikelti tikslą. Kodėl? Nes bendra kryptis stirpina santykius, kurie kiekvienam suteikia saugumo, pilnatvės jausmą. Kai šeimoje jaučiamės visi kartu, tada visi gyvenimo iššūkiai tampa pakeliami, galime realizuoti save ir padėti kitiems. Vaikams turbūt pradžiai užtenka žinoti, kad būsenoje ,,kartu” mes jaučiamės laimingi, norime draugauti ir būti kartu.
Pamenu draugai dalinosi pavyzdžiu, kad susiplanavo šeimai prabangias atostogas, tikėjosi, kad bus pats nerealiausias savaitgalis kartu, o gavosi taip, kad dar neišvykus tarpusavyje visi susipyko, visą laiką visi tylėjo ir tai buvo pats siaubingiausias savaitgalis. Tokių situacijų mūsū gyvenime daug, tai norisi kartu su vaikais pradėti jas atpažinti ir mokytis iš jų, klausti ,,o kas nutiko? Ar galėjome pasielgti kitaip? Kame šaknys?”.
Taigi, mūsų užsiėmimas prasidėjo nuo būsenos ,,kartu” vizijos – piešiame tašką lapo viršuje ir kalbamės ,,ką mums reiškia būti kartu? Kaip aš jaučiuosi? Kada jaučiuosi, kad esame kartu?”.
Tada popieriaus lapo apačioje piešėme save (galima klijuoti iškirptas savo nuotraukas).
– Mes atsikeliame ryte tarsi nulinėje stadijoje, kad pasiekti būseną ,,kartu” turėsime užlipti keletą laiptelių. Pagalvokime kartu, kokie mūsų veiksmai padeda suartėti? Ką galime padaryti vos atsikėlę, kad visiems būtų gerai?
Kiekvieną punktą užrašėme ant atskiro laiptelio. Taip kilome iki kol pasiekėme ,,kartu” tašką (vaikai nupiešė širdelę). Labai buvau sužavėta, kad sūnus išvardijo visus dalykus, ties kuriais dirbame. Pradėjome nuo paprastų dalykų: pradėti dieną nuo ,,labas rytas, geros dienos”, tvarkytis, valgant nežaisti su maistu. Tada pasipylė didžiausi iššūkiai: mokytis atpažinti pykti ir su pagalba jî įveikti, klausytis, neerzinti kitų, padėti, prisijungus į žaidimą įsilieti, o ne vadovauti, nešaukti, nekenkti kitiems.
Galiausiai savo siekius papuošėme lipdukais, piešinukais.
Priminiau vaikams, kad rytoj ryte mes vėl busime nulinėje stadijoje ir vėl susidursime su naujais ,,nenorais” būti kartu, bet čia ir padėsime vienas kitam, nes laiptais turime lipti visi kartu, ne po vieną.
Nesitikiu, kad čia taip ir lipsim tais laiptais kasdien, bet ieškau būdų kaip kalbėti su vaikais apie tai, kas svarbiausia gyvenime – bendravimą. Galbūt tai įkvėps ir jus prasmingiems pokalbiams.