Galbūt apie tai kalbama per mažai, bet vis daugiau ir daugiau porų susiduria su sunkumais. Ir ne šiaip pasibarimais, tačiau nevaldomais konfliktais, kurie baigiasi skyrybomis. Ir įdomiausia tai, kad čia nebepadeda jokie psichologiniai pratimai. Kodėl?
Žmogus toliau evoliucijonuoja.
Mūsų seneliai dar sugebėjo ,,dėl šventos ramybės” patylėti, nusileisti ir ieškoti kompromisų, o mums tai padaryti nežmoniškai sunku. Žmogaus vidinis ,,Aš” su kiekviena karta vis labiau auga (gerai iliustruojantis žodis – pučiasi). Žmogus kelia vis daugiau ir daugiau pretenzijų ir sąlygų kitiems. Jis nebetyli, rėžia viską tiesiai į akis, negalvodamas kaip tai įtakos tolimesnį bendravimą.
Ir tai suprantama, mat niekada santykiai nebuvo tarp svarbiausių gyvenimo tikslų ar mokomųjų dalykų. Todėl ir šiandien jaučiame pasėkmes – nemokame tarpusavyje komunikuoti, spręsti problemas, taikiai gyventi.
Žinant visą tai, imi labai rimtai galvoti, ką mūsų vaikai turi žinoti, jog būtent tokiomis, o gal net ir sudėtingesnėmis sąlygomis, sugebėtų sukurti ir išlaikyti santykius. Be suvokimo apie žmogaus prigimtį, skirtingų žmonių sąveiką, teisingų komunikavimo įgūdžių – nebus ir santykių, su laiminga ateitimi.
Mums reikia mokytis kaip kurti teisingus tarpusavio santykius, kaip juos išlaikyti ir stiprinti. Kitaip net ir pratęsti giminės nebesugebėsime…
Laikas įrašyti tinkamą programą, kad ateityje netektų skaudžiai nusivilti!