Ne kartą rašiau, jog randu realios ir naudingos medžiagos tiek ugdymui, tiek ir auklėjimui Charlotte Mason metode. Šiais metais pradėjome naują dalyką – sąmoningą tam tikro įpročio formavimą. Ta prasme, įtrauktą kaip mokomąjį dalyką į mūsų dienotvarkę. Visą vasarą stebėjau kokius charakterio ar gyvenimo įgūdžius vertėtų lavinti, tai susidarė ne mažas sąrašiukas 🙂 Kas tai yra, angliškame vaizdo įraše: Habit training
Bet gera žinia ta, kad metodas prašo skirti vienam įpročius iki trijų mėnesių, todėl nereikia visko daryti vienu metu. Man naudinga pasirodė SimplyCharlotteMason parenktos knygos Laying Down the Rails for Children: A Habit Training Companion. Įsigijau skaitmeninius variantus, skirtus tiek tėvams, tiek šeimai. Manau, tai gera investicija. Pradėjome nuo trijų pagrindinių įpročių, kuriuos rekomenduoja Charlotte Mason. Buvo sunku nugalėti norą ,,čiupti” labiausiai aktualiausius įpročius, bet gyvenime taikau mokslinį priėjimą – jeigu nesilaikysi instrucijos, nurodytos metode, kaip galėsi teigti veikia ar neveikia? Taigi, po mėnesio, jau supratau, kodėl vieni svarbiausi yra: dėmesingumas, paklusnumas ir nuoširdumas.
Žemiau aprašysiu tokį mišinį: dalis pratimų įkvėptų iš knygos ,,Laying down the rails with children”, dalis mano interpretacijos ir papildymai. Veiklų sąrašas vis pildosi, bet labai norėjau aprašyti pradžią, nes bijau, jog tas pirminis įspūdis gali užsimiršti ir bus sunku viską aprašyti nuosekliai. Vienai dienai – vienas žaidimas. Neilgos pamokos, neilgi aptarimai – pozityvus prisiminimas 🙂
ŽAIDIMAS ,,PADIDINAMASIS STIKLAS”
Priemonės: didinamasis stiklas, lempa (jeigu nėra saulės), dvi kopijos bet kokių užduočių, kurios tinka vaikui, rašymo priemonės, laikmatis ar laikrodis.
Paėmiau padidinamąjį stiklą ir parodžiau vaikams, kaip jis ,,sugauna” saulės spindulį ties vienu tašku popieriaus lape.
– Ar žinote, kas yra padidinimo stiklas? Kai laikai jį virš popieriaus, jis sugauna visą saulės šviesą į vieną tašką. Tada šviesa tampa labai stipri. Mūsų protas veikia taip pat – jei jis klaidžioja, jėgos išsisklaido. Bet jei sukoncentruoji mintis į vieną dalyką, tada atsiranda jėga ir aiškumas. Pažaiskime žaidimą (išdalinu vaikams po užduotis (logines, pagal kiekvieno lygį)). Penkias minutes turėsite spręsti šias užduotis.
Pasileido laikas, o aš ėmiau juos blaškyti: klausinėti apie vasarą, apie jų draugus, kilnoti LEGO statinius, šukuoti, pati kalbėti ir dainuoti. Žodžiu, ką sugalvojau nesusijuokusi padaryti, tą ir dariau. PERSPĖJIMAS: jeigu vaikas nesuprantą juokų ar yra jautresnis, būtina perspėti, kad žaidimo metu bus trukdoma, bet tokia žaidimo esmė. Mano vyriausiasis linkęs į perfekcionizmą, tai jam į ausį pasakiau kas bus. Laikui pasibaigus, užduočių lapus surinkau ir padaviau tokius pačius (kopijas):
– Dabar jūs turėsite 3 minutes šioms užduotims įveikti, bet kambaryje bus tyla. Prisiminkite, dabar jūs didinamieji stiklai, susitelkę į atliekamą darbą.
Vaikai puikiai įsitraukė. Užduotis buvo atliktos. Tada sekė refleksija su klausimais:
- Kuris bandymas buvo lengvesnis? Kodėl?
- Kaip jautėtės, kai buvo triukšmas ar kalbėjimas?
- Ką galima padaryti, kad mūsų mintys būtų kaip tas padidinimo stiklas?
- Kaip mes, kaip šeima, galime padėti vienas kitam atlikti savas užduotis?
Savaitei namų darbas: Pabandyti bent kartą per dieną sutelkti savo dėmesį į 5 minutes – be jokių trukdžių. Pvz., tyliai klausytis, kai skaitai pasaką, ar sukoncentruoti dėmesį į vieną trumpą užduotį. Aant lentos nusipiešėme padidinimo stiklą, o šalia užrašiau: ,,Dėmesys yra kaip raumuo – kuo labiau jį treniruojame, tuo stipresnis jis tampa. O tada visas mokymasis tampa lengvesnis.“
ŽAIDIMAS ,,STEBĖJIMAS”
Pradėjau nuo minties:
„Dėmesingai akiai kiekviena metų akimirka turi savo grožį, ir tame pačiame lauke kas valandą atsiveria paveikslas, kuris dar niekada nebuvo matytas ir kuris daugiau niekada nebebus matomas.“
— Ralfas Valdo Emersonas
– Ar jums kada yra buvę taip, kad pažvelgę į tą patį objektą ar vietą paklaustumėt ,,Ir kaip aš anksčiau nepastebėjau?”. Ne? Patikrinkim. Susiraskite kokį daiktą, paveikslą, vaizdą pro langą, nesvarbu, bet ką. Mes bandysime sutelkti visą savo dėmesį į tą tašką ir atrasti tai, ko anksčiau nepastebėjome.
Buvo tikrai labai įdomus pratimas ir man. Stebėjau šeimos nuotrauką, kuri kabo pačiame kambario centre, praeinu pro ją šimtus kartų per dieną. Bet dabar pamačiau naujų detalių. Vaikai irgi atrado naujų dalykų savo kambaryje. Tai truko tik kokias tris minutes, tačiau visą savaitę turime kuo pasinaudoti, primenant vienas kitam, jog kiekviena dėmesinga akimirka atneša kažką naujo!
Užduotis savaitei: „Įsižiūrėk“
Taisyklė: kiekvieną dieną 5–10 minučių skiriame vienam objektui – ir jį stebime taip, kad tikrai su juo susipažintume.
1 diena – gamtos objektas
Pasirinkite kankorėžį, akmenuką, gėlę ar lapą.
→ Užduotis: žiūrėti į jį 3 minutes, po to užsimerkus pabandyti mintyse prisiminti jo spalvas, linijas, formas.
2 diena – meno reprodukcija ar paveikslas
Pasirinkite vieną paveikslą (pvz., Čiurlionio ar Klee darbą).
→ Užduotis: 2–3 minutes tyliai žiūrėti, po to papasakoti 2 detales, kurių nepastebėtum „praeidamas pro šalį“.
3 diena – buities objektas
Pažiūrėkite į paprastą daiktą: puodelį, šaukštą, knygą.
→ Užduotis: nupiešti eskizą arba apibūdinti žodžiais, ką iš tiesų pastebėjote (pvz., rankenos forma, šešėlis).
4 diena – žmogaus veidas
Trumpai stebėkite šeimos nario veidą (akis, šypseną, antakius).
→ Užduotis: vėliau nupiešti arba papasakoti smulkmeną (pvz., „turi dvi mažas raukšleles prie akių“).
5 diena – garsas
Užmerkite akis ir klausykitės (pvz., paukščio giesmės, vandens varvėjimo).
→ Užduotis: pabandyti apibūdinti garsą žodžiais arba palyginimu („skamba kaip mažas varpelis“).
6 diena – tekstūra
Apčiuopkite daiktą (pvz., audinį, akmenį, medį).
→ Užduotis: užsirašyti tris žodžius, apibūdinančius pojūtį.
7 diena – refleksija
Kuris objektas buvo sunkiausia išlaikyti dėmesį? Kas pavyko geriausiai? Ką naujo supratome apie save?
ŽAIDIMAS ,,1 MINUTĖ”
– Kaip galvojate, kiek laiko telpa vienoje minutėje?
– 60 sekundžių, – sako sūnus.
– O tai daug ar mažai?
– hm… – tyla.
– Patikrinkime, nustatau laikmatį vienai minutei. Pabandykime nieko nesakyti, negalvoti, nedaryti, o tik pajausti k i e k visgi laiko yra ta minutė.
Pratimo esmė – leisti vaikams pajausti, kad galima nemažai visko padaryti per vieną minutę, JEIGU TIK SUTELKI SAVO DĖMESĮ.
PATIRTIS IŠ MŪSŲ PAMOKOS ,,DĖMESIO VERTĖ”
Šią savaitę su vaikais darėme vieną paprastą, bet labai prasmingą užduotį apie susikaupimą. Skaitėme:
„Mokymasis namuose tampa varginantis, kai nuolat galvojate apie ką nors kita, o ne apie pamokas.“
Vaikai iš karto atpažino save – visi prisiminėme tas dienas, kai mintys klaidžioja, darbeliai vilkinasi, o pamokos tampa ilgos ir sunkios. Tada palyginome su tomis dienomis, kai visi buvo susitelkę: pasirodė, kad tuomet mokslai baigiasi greičiau, nuotaika geresnė ir lieka daugiau laiko laisvalaikiui.
Perskaitėme ir Izaoko Niutono žodžius:
„Jeigu esu kada nors padaręs vertingų atradimų, tai labiau dėmesingam atkaklumui, nei bet kokiam kitam talentui turiu už tai dėkoti.“
Trumpai papasakojau vaikams, kas buvo Niutonas ir ką jis atrado. Tada padarėme diskusiją: kodėl jis labiau pasitikėjo dėmesiu nei talentu? Ar tai reiškia, kad kiekvienas galime pasiekti atradimų, jei tik būsime kantrūs ir susitelkę?
Galiausiai paklausiau vaikų, ką kiekvienas galėtų padaryti rytoj, kad mūsų pamokos būtų lengvesnės ir malonesnės visiems. Atsakymai buvo labai praktiški: „neužmigti prie pusryčių“, „negalvoti apie žaidimus pamokų metu“, „padėti broliui, jei jis užstringa“.
Atrodė, kad ši nedidelė pamoka labai aiškiai parodė, jog dėmesys – tai ne tik mokyklinis įgūdis, bet ir šeimos susitarimas bei bendras rūpestis vieni kitais.
KAD DISKUSIJA BŪTŲ SKLANDI…
Mes šeimoje, ,,namų mokykloje” 🙂 bandome prisijaukinti apskritojo stalo principus. Tai metodas, naudojamas daugumoje įmonių, renginių, kurie orientuoti į komunikavimo įgūdžius. Manau, jog diplomatija – labai vertingas įrankis šių dienų pasaulyje. Tai metodas, kai žmonės sėdi ratu kaip lygūs, be hierarchijos, ir kalbasi pagal tam tikras taisykles: kiekvienas turi lygias galimybes pasisakyti, kalbama trumpai, nepertraukiant, su pagarba.
Pagrindinės taisyklės:
- Kalbame paeiliui – vienas pasako, kiti klausosi.
- Nekritikuojame – nėra „teisingų“ ar „neteisingų“ atsakymų.
- Klausomės iki galo – nes per kitą gali išgirsti naują mintį.
- Gerbiame draugą – net jei galvoju kitaip.
- Trumpai ir aiškiai – pasidalinu viena mintimi, kad visi suspėtų.
- Ieškome bendro – svarbiausia ne mano nuomonė, o ką galime rasti kartu.
- Kalbame širdimi – dalinamės tuo, kas tikra, o ne tik „gražiai skamba“.
Laukime tęsinio… 🙂