Ugdydama kūrybinio rašymo įgūdžius vadovaujuosi principu – išbandome naujus dalykus, kurie sužadina smalsumą, vidinę motyvaciją. Atliekant pratimus, pajaučiu, kad vaikas galbūt jau apsiprato, jaučiasi gerai, saugiai, tada bandome pakelti viską į kiek aukštesnį laiptelį, kuris reikalauja daugiau įsitraukimo, pastangų, darbo. Jeigu vaikas pasirengęs – jis naujame etape jaučiasi puikiai ir po kurio laiko tas laiptelis tampa jau ,,savas”, paprastas ir nebereikalaujantis per daug pastangų. Man tai ženklas, kad vėl laikas pokyčiams 🙂 Bet būna atveju, kai ,,pakylam” aukščiau ir jaučiu, kad vaikui per sunku, jis nesijaučia gerai, tiesiog per didelis atotrūkus tarp pažįstamo laiptelio ir būsimo. Tada grįžtame atgal.
Taip yra su mūsų kūrybinio rašymo pratimais ,,ledlaužiais”. Prisėdame kasdien, bet jaučiu, kad vaikas jau yra pasirengęs vystyti kažką platesnio negu trumpi sakiniai. Vakarais vis dažniau piešia pilno siužeto komiksus, bando papasakoti savo nutikimus savaip. Kas mane džiugina ir skatina sukti galvą, ką veiksime naujame etape.
Bet kol generuoju naujas idėjas, dalinuosi paskutiniaisiais apšilimo pratimais:
1. Tylioji istorija
Vaikams sakau, kad kartais istoriją galima papasakoti be žodžių, tik garsais. „Užsimerkite ir įsivaizduokite“, – sakau jiems. „Kaip skamba lietus? O galbūt paukščiai čiulba ryte? Kaip šniokščia vėjas naktį?“ Vaikams patinka kurti garsų pasaulį ir sugalvoti, kas vyksta istorijoje, kurioje veikėjai yra tik garsai.
2. Pasikeitusių taisyklių pasaulis
Kartą papasakojau vaikams apie pasaulį, kuriame pasikeitė viena taisyklė. Sakau: „Įsivaizduokite, kad nuo šiol visi žmonės gali vaikščioti tik atgal arba kad kiekvieną kartą, kai sakote „labas“, privalote dainuoti.“ Tai dažnai priverčia juos nusišypsoti ir iš karto pradėti galvoti apie keistus ir juokingus nutikimus. Vaikų fantazija sukuria neįtikėtinų pasaulių, kurie atrodo juokingi ir pilni netikėtumų. Pasiūlau pagalvoti savo taisyklių.
3. Paslaptinga dėžė
Vaikams dažnai sakau: „Įsivaizduokite, kad randate seną dėžę palėpėje. Atidarote ją ir viduje randate tris keistus daiktus. Kas jie tokie?“ Jie mėgsta kurti istorijas apie stebuklingus ir paslaptingus radinius – kartais tai yra neįprastas akmuo, skraidantis rašiklis ar kalbantis laikrodis. Vaikai visada nustebina savo kūrybingais pasakojimais.
4. Keistas laiškas
„Įsivaizduokite, kad ryte gaunate laišką. Atplėšiate voką ir skaitote žinutę nuo ateivio ar kalbančio gyvūno.“ Tai sukelia smalsumą – jie iš karto pradeda galvoti, ką toks veikėjas galėtų rašyti ir apie kokius nuotykius kalbėti. Paprastai jie rašo atsakymus ir kviečia laiško autorių į susitikimą.
5. Stebuklingas šaldytuvas
Pasakoju vaikams: „Kartą aš atidariau šaldytuvą ir radau ne maistą, o mažytę tropinę salą viduje!“ Vaikams siūlau įsivaizduoti, kokie pasauliai galėtų būti šaldytuve – gal tai ledynas su pingvinais arba mažas miškas su kalbančiomis bitėmis. Jie kuria nuotykius ir aprašo, kas vyksta toliau. Dažniausiai remiasi pažintinėse knygose perskaityta informacija, bet tas netikėtas faktas, kad ,,atveriu šaldytuvą ir randu” kažkaip leidžia nebijoti dalintis žiniomis.
7. Laiko kapsulė
„Ką parašytumėte sau į laišką, kurį perskaitytumėte tik po 100 metų?“ Jie rašo apie savo dabartinį gyvenimą, mėgstamus dalykus ir svajones ateičiai. Šis pratimas padeda vaikams susimąstyti apie save ir savo ateities svajones. Jiems patinka įsivaizduoti, kaip viskas galėtų pasikeisti po daugybės metų.
8. Keistos istorijos generatorius
„Pabandykime sukurti istoriją iš paprastų klausimų: Kas? Kur? Kada? Ką veikė? Kas nutiko?“ Pavyzdžiui: „Voverė“, „miške“, „vakare“, „rinko gilutes“, „kai pradėjo snigti spalvotais sniego dribsniais.“ Vaikai mėgsta sujungti nesusijusius dalykus ir kurti juokingas ar netikėtas istorijas.
9. Šventės išradimas
„Įsivaizduokite, kad turite galimybę sukurti visiškai naują šventę. Kokia tai šventė ir kaip ją švęstumėte?“ Jie sukuria neįprastas šventes – nuo „Burbulų dienos“, kai visi pučia muilo burbulus, iki „Lėkštės dienos“, kai visi valgo tik pyragą. Vaikai mėgsta galvoti apie įdomias tradicijas ir veiklas.
10. Mano pasaulis
„Įsivaizduokite, kad galite susikurti savo svajonių pasaulį. Kaip jis atrodytų?“ Dukra dažnai pasakoja apie pasaulius, kuriuose galima skraidyti, kur visada yra vasara, arba kur žmonės gyvena po vandeniu. Sūnus – labiau kalba apie realaus pasaulio modelį, bet jame žmonės turi kitokią bendravimo kultūrą. Kiekvienas vaikas kuria unikalų ir nuostabų pasaulį, kuris parodo jų vaizduotę ir svajones.
Tikrai rekomenduoju prisijungti prie vaikų, kartu rašant, kalbant ir svajojant. Man asmeniškai labai padeda suprasti jų ineresų zonas, vidinius išgyvenimus, charakterį. O jau kitame įraše pasidalinsiu kaip kuriame siužetus, juos verčiame į etiudus, mini spektaklius, filmukus, žaidimus, muziką.