Šiais metais planavau transformuoti pamokas ,,kaip kurti istorijas” į ,,kaip pasakoti istorijas”. Bet… bet vaikai labai prašo bent kartą į savaitę skirti laiko istorijų kūrimui senuoju būdu.
Taigi, prisiminėme pagrindinius etapus:
⁃ vieta
⁃ veikėjas
⁃ problema (noras ar situacija)
⁃ veiksmas
⁃ pabaiga
Norėjosi įnešti naujų elementų tai įprastą piešinį papildėme popierinėmis kortelėmis, kuriose buvo nupieštos papildomos detalės.
Pradėjome taip: ,,Pabandykime įsivaizduoti savo pagrindinį veikėją (kas jis, kaip atrodo, kur gyvena). Nupieškime tai.”
,,Kokie trys dalykai ar daiktai jam patys svarbiausi ir reikalingiausi? Ant atskirų popierėlių nupieškime juos.”
,,Taigi, turime veikėją, turime jo aplinką,jam svarbius daiktus, o dabar – problema. Vieną rytą tie dalykai – daiktai dingo! (Užverčiame atskirus popierėlius). Kas vyks toliau…? Sugalvokite patys. Galime piešti amt lapelių kitos pusės, galima naujus išsikirpti.”
Taip mūsų piešiniai tapo kaip lėlių teatro scena, o papildomi elementai virto į popierines lėles.
Viską paruošus vyko istorijų pasakojimas vienas kitam.