Dažnai vaikui tam tikroje situacijoje užplūsta mintys, emocija ir tada jau reakcijoa, po kurių būna sunku nuairaminti, norisi pasikalbėti, bet sunku.
Tai sugalvojau tokį žaidimą – nupieškime mergaitę.
Pirmiausia, ant A4 popieriaus lapo dukra piešė mergaitę. Tada prasideda pasakojimas:
,,Kartą gyveno mergaitė, kuri nemokėjo papasako, kas vyksta jos širdyje. Bet, kai ji sutiko tikrą draugą, jis atrakino jos paslaptingą širdį ir išlaisvino paslaptį, kuri padarė mergaitę liūdną.“
Kol pasakoju apie mergaitę, tuo pat metu imu žirkles ir padarau ant mergaitės langelį, kurį atvėrus matosi jos jausmai.
,,Tai kas jai nutiko? Gali nupiešti?”
Ir dukra nupiešia situaciją, dėl kurios jai buvo sunku. Vizualiai tai parodo, daug lengviau kalba. Juk tai ,,ne apie ją”, o mergaitę.
,,O kaip ji norėtų jaustis?”
Klausiu ir dukra pasakoja.
,,O kaip padaryti, kad ji taip jaustųsi? Gal nupieškime vaistų buteliuką ir sudėkime į jį visus dalykus”.
Tada kartu galvojame: džiaugsmas, apkabinimas, padrąsinimas, meilė.
Matau, kaip vaikas kyla virš būsenos. Didžiuojuosi tuo. Tęsiame, nes noriu išgirsti kuria meilės kalba aš šiandien jai parodyčiau, kad ji man svarbi. Juk tik ryšys mums padeda įveikti visus sunkumus.
,,Tu dabar paklausyk, kuris iš šių veiksmų leistų Levandai (toks mergaitės vardas) pajausti, kad ji yra mylima, kaip ji jaučia, kad ją myli:
Žodžiai: Man patinka, kai man sako „aš tave myliu“, „tu man brangus“.
Glaudimasis: Jaučiu, kad mane myli, kai apkabina, pasodina ant kelių, paglosto galvą.
Dovanos: Man smagu, kai man padovanoja mažą staigmeną — net piešinį ar akmenuką.
Laikas kartu: Jaučiu meilę, kai žaidžiam kartu, kai tėtis ar mama būna tik su manimi.
Pagalba: Man gera, kai man padeda, kai kartu sutvarkom žaislus ar iškepam sausainių.
Kas vyko toliau, turbūt jau lengva įsivaizduoti. Tačiau tik tokiais žingsneliais mes mokome vaikus priimti savo emocijas ir kreiptis pagalbos. Per šiltą ryšį kartu projektuojame savo mintis į tašką, kuriame norime būti. Tada ieškome kaip ten patekti.
Galima vakare prieš miegǎ paklausti „Kas šiandien tau parodė, kad tave myli?“
Ar gali parodyti su rankomis, kokia meilė šiandien buvo didžiausia?
O mums, tėvams belieka stebėti kas iš tiesų pripildo vaiko emocinį rezervuarą.