Sakoma: ,,Kaip galvoji, svajoji šiandien- toks būsi rytoj”. Kiekvieną dieną ieškau ką dar pridėti prie to mamos vaizdinio, kuriuo noriu būti. Visada žinojau, kad tapau mama dėl kažkokios, žmogui svarbios, priežasties. Ir tas laikas, vadinamas ,,laikas sau”, sėkmingai užpildomas to paieškomis.
Mama, kokia siekiu būti yra ta, kuri rūpinasi vaikų tinkamu auklėjimu. Ji turi perduoti vaikui savo meilę, jausti atsakomybę ir pasiaukojimą. Ji turi dirbti su savimi. Aiškintis kam turi paruošti vaiką, kokiu būdu pastatyti jį ant kojų ir lydėti pirmaisiais gyvenimo metais. Kiekviename amžiaus tarpsnyje leisi vaikui augti savarankiškai, bet po truputį stumtelėti jį žengiant žingsnelį pirmyn, kad vaikas tobulėtų. Žinoma, ne su prievarta ar spaudimu.
Man širdyje skamba žodžiai: ,,Vaikui reikalinga išmintinga moteris, kuri sugeba save pozicionuoti taip, kad vaikui būtų gerai, malonu būti greta jos.”
Šiame šaltame pasaulyje taip norisi, kad vaikai galėtų jausti, jog tėvai juos auklėja teisingai, nuosekliai. Kad tėvai nuolat laikosi tų pačių dėsnių, prie kurių po truputį savo elgesį gali priderinti ir vaikas.
Suprantu, kad be mano pastangų ir nusiteikimo viso to nebus. Aš panorau būti mama, o kartu su tuo gavau pareigybę visam gyvenimui. Noriu ar nenoriu šios papildomos dovanos, ji yra mano gyvenimo dalis, kuri mane keičia, vysto, tobulina ir, svarbiausia, leidžia pažinti kas aš esu iš tiesų, o ne kokią mane noriu padaryti kiti.