MERGAITĖS SVAJONĖS…

Žmogus linkęs svajoti, o vėliau tose svajonėse ir gyventi. O ypatingai moterys susikuria savo iliuzinį pasaulį ir labai sunku jas iš ten sugrąžinti į realybę. Todėl auklėdami savo vaikus siekiame nuo pat pradžių padėti jiems pažinti gyvenimą tokį, koks jis yra. Žinoma, kad pasitaikys visko jų gyvenime, bet mes žinosim, kad padarėm visą, kas buvo mūsų rankose.

Didžiausias iššūkis – meilė.

Merginos čia dažniausia paslįsta ir vardan meilės drįsta daryti visokias kvailystes. Labai noriu, kad mano vaikai aiškiai suvoktų kaip veikia šis pasaulis ir kokių ketinimų žmonės yra vedimi, kad žinotų kas yra priimtina , o kas jau virš normos ribų, galų gale atrastų kas yra tikra meilė.

Skaudu, kai matau merginas, kurios tarsi vienas prie vieno eina mano keliu. Jos gyvena iliuziniame pasaulyje, kuriame pačios save ir įkalina. Ta sukurta rožinė svajonė visiškai užmaskuoja tikrąjį gyvenimą.

Pamenu savo pirmąją draugystę su vaikinu, kuoment man atrodė, jog tai pati tobuliausia draugystė, visai tokia, apie kokią rašo knygose, dauguma holivudo filmų irgi kalba apie tai. Draugystė, kurioje maniau, kad turi būti kažkiek neužtikrintumo, kančios, liūdesio ir kitų išgyvenimų. Ir tėvai, ir aplinkiniai įkalbinėjo, kad šis vaikinas tikrai ne man, kad jis akivaizdžiai nežino kas yra pagarba merginai, bet aš nenorėjau to nei matyti, nei girdėti. Vis pateisinau tokią draugystę pati sau, tušavau visus neigiamus dalykus ir naiviai tikėjau, kad vieną dieną Jis pasikeis, juk sakė, kad myli.. Bet galiausiai pasiekiau tašką, kuriame susidūriau su realybe ir pamačiau kokiame burbule gyvenau tiek metų. Toks stiprus bjaurios tiesos, bet gryno oro gurkšnis. Deja, tam kartui, nes po to ir vėl atsirado naujos iliuzijos burbulas ir taip gyvenau iki tol, kol sutikau žmogų, kuris parodė man koks nuostabus gali būti gyvenimas jeigu padedame vienas kitam gyventi čia ir dabar tarp mūsų, o ne rytoj ir kažkur.

Stengiamės, kad ir mūsų vaikai nebūtų naivūs, kad pažintų vyro ir moters psichologiją, prigimtinius potraukius, kad jau nuo dabar žvelgtų į gyvenimą realiai. Suvoktų, kad ta romantika, holivudiška meilė neegzistuoja. Tai fantazija, kurios net nereikia vaikytis ir gaišti laiko!

Tikra meilė statoma tarp dviejų žmonių tarpusavio nusileidimais, įsiklausimu, pagarba, rūpesčiu. Ir tai labai rimtas dviejų žmonių darbas, kuriame nėra vietos svajonėms apie princą ant balto žirgo ar dar kokį išgalvotą herojų, kuris panorėjus pavirs į kažką, ko aš noriu.

Manau, mūsų užduotis ruošti išmintingas būsimas moteris ir tikrus vyrus jau dabar 😌.