Dvi idėjos – planai užsiėmimams
Ar žinote tokią knygelę vaikams ,,Spalvų monstriukas”? Jeigu ne, tai knygelės idėja susieti emocijas su spalvomis ir vaizdžiai apibūdinti kaip jaučiamės. Pagrindinis veikėjas Monstriukas sumišęs, jo draugė padeda jam surūšiuoti emocijas į skirtingus stiklainius.
Dirbdama su vaikais ir savimi, pastebėjau, kad reikia tokios knygelės ir apie norus, kurie taip pat pastoviai susipainioję! Nebežinome, kas svarbu, svarbiau, o kas visai išjungta turi būti.
Vaikams dažnai kyla sunkumų suprasti prioritetus, noras užvaldo visas smegenis ir sunku būna nuveikti tai, kas buvo numatyta ar yra reikalinga. Vienu metu norisi ir valgyti, ir piešti, ir kalbėti, ir dar šimtus dalykų. Tad karts nuo karto darau teminius užsiėmimus apie norus ir jų vaidmenį mūsų gyvenime. Man tai bene svarbiausias dėsnis, kurį vaikai turi išjausti ,,kaip penkis savo pirštus” 😁.
Tos žinios padeda mums atrasti bendrą kalbą, kai susiduriame su kažkokiu iššūkiu.
UŽSIĖMIMAS: KAS YRA NORAS?
Tikslas: Padėti vaikams suprasti, kas yra noras, kaip jis mus motyvuoja ir kaip dalykai atsiranda mūsų gyvenime per minčių, pastangų ir ryšio su kitais procesą.
1 žingsnis: Noro sąvoka.
Pirmiausia, susipažinome su noro sąvoka. Diskusiją pradėjome klausimu: „Ko jūs šiuo metu labai norite?“ Svarbu, kad pasisakytų kiekvienas (tai gali būti bet kas, pavyzdžiui, žaislas arba noras nuvykti į kokią nors vietą). Tada paaiškinau, kad šis jausmas vadinamas ,,noru” —tai, ko mes labai trokštame ar norime.
2 žingsnis: Kaip veikia noras?
Viskas, ką turime savo gyvenime, pirmiausia prasideda nuo noro. Kartu pagalvojome kasdienių norų pavyzdžių, tokių kaip maistas, žaislai ar drabužiai, ir paaiškinome vienas kitam, kaip šie dalykai atsiranda mūsų gyvenime pastangų ir bendradarbiavimo pagalba.
Pavyzdžiui, jei dabar noriu žaislo -> paprašau tėvų, kad nupirktų -> tėvai turi uždirbti pinigų -> kažkas pagamina mano žaislą -> tėvai nuperka ir galiausiai jis atsiranda mano gyvenime.
Svarbu, kad vaikai pamatytų visą grandinę (nedetalizuojant mažesniems vaikams, vyresni gali apgalvoti ir iš kur gaunamos medžiagos daiktams, kurių noriu ir pan.).
Norėjau, kad vaikai suprastų, kad nori įgyvendinimui yra reikalingi resursai. Kuo noras labiau materialus – tuo daugiau naudojamės Žemės resursais, kurie nėra beribiai. Tad turime labai gerai apgalvoti ar tikrai labai to reikia.
Netgi geras pratimas vyresniems vaikams, skaičiau vienoje knygoje apie pinigų valdymą (nepamenu pavadinimo). Reikia užrašyti ant lapelio užrašą ,,Ar man tikrai labai to reikia?” ir įsikisti jį į piniginę taip, kad prieš kiekvieną pirkimą matytum. Man asmeniškai suveikia 100%, nepavyksta savęs apgauti. Čia toks lyrinis nukrypimas 😁
3 žingsnis: Noro proceso piešimas
Ant popieriaus lapo vaikai turėjo nupiešti save, galvojantį apie vieną norą, kurį jie paminėjo anksčiau (pvz., žaislą, išvyką į parką). Tada reikėjo nupiešti schemą kaip šis noras virsta realybe.
Paskatinau vaikus būti kūrybiškais, naudoti rodykles, kurios sujungia kiekvieną proceso dalį.
4 žingsnis: Refleksija
Kai visi baigė piešti, pasidalinome piešiniais su kitais. Aptarėme klausimus:
– Ką sužinojai apie tai, kaip tavo noras virsta realybe?
– Kas yra tie žmonės arba dalykai, kurie padeda tavo norui išsipildyti?
– Kaip mes visi esame susiję per mūsų norus ir kaip dažnai mums reikia kitų pagalbos, kad išsipildytų tai, ko trokštame.
– Pagalvokime, kas nutiktų, jei niekas nepadėtų mums įgyvendinti mūsų norų? O kaip / ar yra svarbu padėti kitiems įgyvendinti jų norus?
Pagrindinės mintys:
– Norai yra natūralūs ir skatina mus veikti, kartais užvaldo jausmus ir negalime atsispirti.
– Kiekvienas noras turi savo procesą, kol tampa mūsų gyvenimo dalimi.
– Komandinis darbas ir ryšys tarp žmonių yra labai svarbūs norų įgyvendinimui.
KO AŠ NORIU? (asmeninių savybių ugdymo procese)
Dažna šeima susiduria su problema, kad tampa sunku suprasti vaikus, o vaikams – tėvus ir ko tikėtis vieniems iš kitų. Aš, kaip vaikų ugdytoja, jaučiu pareigą suteikti vaikams vietos pasikalbėti ko jie norėtų išmokti. Gal kokio naujo įgūdžio, gal naujų savybių.
Tai gan abstraktu kaip vaikams, bet aš klausimą suformulavau taip: ,,Mes kasdien mokomės pagal mano sudarytą programą, laikantis įstatymo. Bet papildomai galime mokytis ko tik jūs norite. Kaip manote, kokių naujų dalykų norėtumėte mokytis nuosekliai?”.
Kad būtų lengviu užfiksuoti viską, piešėme (gali būti laiptai, kopetelės, takelis ar kas tik norite).
Man tai padėjo išgirsti vaikus. Kadangi juos pažįstu, tai nesunkiai atskyriau tokius norus, kurie nerimti ir netikri. Neuždraudžiu jų siekti, tiesiog prioritetiškai jie neturėtų užimti daugiausiai laiko, nes tai trumpalaikiai dalykai.
Vaikams labai patiko stabtelėti prie kiekvieno noro ir pasidalinti su manimi kodėl jis nori, kaip įsivaizduoja pasikeistų viskas. Tada kartu aptarėme galimus planus tiems norams įgyvendinti. Ir turiu pripažinti, tai buvo pati efektyviausia užsiėmimo dalis – tas bendras planavimas ir sprendimų ieškojimas.
O man lengviau kalbėti su vaikais apie laiko planavimą ir prioritetus, nes turiu raštišką ,,norų sąrašą” 😁😁😁.
Taigi, šiam kartui tiek apie norus. Siūlau paeksperimentuoti, pastebėti kaip pačių norai kinta. Pavyzdžiui, ko ryškiausiai norėjote prieš atverdami šį įrašą ir dabar, šią minutę? 😌
Neveltui sakoma, kad žmogus miršta, kai užgęsta paskutinis noras. Tad norėkime nevaržomai, bet mokykimės kaip juos sąmoningai surūšiuoti į stiklainius!