Jau kurį laiką ieškau tinkamo priėmimo ir sąveikos tarp manęs ir vaikų. Visada svajojau išsiugdyti savyje sugebėjimą stebėti ir pastebėti kas vaikui tinka, patinka ir pan.
Laikausi auklėjimo principo – ugdyk vaiką pagal jo būdą. O koks jo tas būdas? Kokiu greičiu jis priima informaciją? Suvokia ją? Priima sprendimus? Kaip jis kuria? Svajoja?
Tikiu, kad tėvų užduotis iš vienos pusės padėti vaikui vystyti jo potencialą, o iš kitos – palydėti vaiką link tikslo, t.y. tėvai turi savo auklėjimo tikslą, idėją ir atitinkamai pagal vaiko amžių, gebėjimus, polinkius palydi vaiką ta linkme. Mes norime užauginti žmones, kurie neisigėdytų savęs, nuolat tobulėtų ir nesmerktų kitų.
Man ugdymas šeimoje leidžia apjungti mokymasi ir šeimos gyvenimą kaip vieną vientisą procesą, vedantį link to tikslo.
Ilgai ieškojau informacijos nuo ko pradėti ir labiausiai pasiteisinęs būdas – kasdieniai užrašai, atsakant tam tikrus klausimus sau apie save ir sau apie vaikus. Tai po truputį sutormuotas įprotis visus dienos įspūdžius, idėjas, trūkumus fiksuoti sąsiuvinyje raštu. Turiu pripažinti, tai tapo kone svarbiau nei arbatos ar kavos puodelis! Lauki tos minutės kol parkeris ir popieriaus lapas atsidurs tavo rankose. O tada jau rašai, mąstai, svajoji… tarp tų ieškojimų nemažai intormacijos surinkau apie vaikus, kas labai labai padeda pažinti juos…
————
Kviečiu prisijungti į 7 dienų stebėseną. Nereikia nieko planuoti, nieko per daug mąstyti, tiesiog stebėti ir fiksuoti atsakymus RAŠTU.
Klausimai kiekvienai dienai po vieną:
1. Kas vaiką motyvuoja?
2. Kas padeda vaikui mokytis?
3. Kas vaikui sekasi puikiai?
4. Kur vaikas susiduria su sunkumais?
5. Kas vaikui labiausiai patinka?
6. Kada vaikas labiausiai atsiskleidžia?
7. Kada aš ir vaikas randame bendrą kalbą?
Ir tiems, kas mėgsta matyti viską vizualiai:
P.S. Svarbu būti nuoširdžiam su savimi ir fiksuoti taip, kaip yra. Tik taip pažinsime savo vaikus tokius, kokie jie yra iš tiesų ir galbūt užmegzime stipresnį kontaktą.