(Straipsnis skirtas rimtai santykius kuriančioms poroms)
Gavau klausimą ir jis man pasirodė labai vertingas ir aktualus iMami siekėjoms (santykių tema):
,,Sveiki. Skaitau jūsų straipsnius ir baisiai noriu tokių santykių, bet mano vyras nenori apie tai net kalbėti.. esu pasimetusi, kaip ,,pralaužti ledus”?”
Šiandien mano dukra su sūnumi apsipyko. Vienas nuėjo į vieną kampą, kitas į kitą. Nieko nedarau. Laukiu kas bus. Po kelių minučių sūnus jau kažką konstruoja. Dukra matau dar pergyvena, kad brolis su ja nesikalba. Iš tolo stebi ką jis daro. Laukia jo akių kontakto (ženklo). Deja, sūnus jau savo veikloje. Dukra dar palaukus keletą minučių atsargiai prieina prie brolio ir sako: ,,Gal pakalbam apie ką nors?”. Sūnus klausia apie ką. Dukra: ,,Nežinau, gal apie skruzdėles? Kaip jos gyvena”.
Viskas tuo baigėsi ir kartu prasidėjo. (Skruzdėlės yra tema, kuri jiems abiems bendra ir dabar aktuali, dukra ieškojo kontakto, štai kodėl pasiūlė kalbėti apie jas.)
Kodėl šis pavyzdys? Nes moteris yra ta, kuri inicijuoja dalykus. Ji kaip aktyvi santykiuose dalis, parodanti ,,ženklą”, norą, o tada vyras jau gavęs signalą atitinkamai reaguoja.
Kiek teko bendrauti su įvairiomis poromis, šeimomis, tai galiu pasakyti, kad labai dažna bėda, kad moteris į vyrą kreipiasi su vidiniu reikalavimu, priekaištais ,,kažkam”.
Ir jeigu moteris pakeičia savo požiūrį į santykius, į save, į vyrą – viskas kardinaliai keičiasi. Tada staiga ji pradeda matyti, kad jos vyras labai noriai kalbasi su ja, jis dažniau ieško akių kontakto, pasako jai komplimentų, įvertina jos pastangas. Tai yra labai dažna vyro reakcija į teisingą moters požiūrį į jį. Tačiau pirmąjį žingsnį žengia ji, nes vyras gali ir likti amžiams ,,konstruoti” savo išradimus kaip mano sūnus įrodė.
Dar įdomus ir svarbus faktas, kurį girdėjau iš vyrų pusės, kad dar jiems neįžengus į namus – jie jau jaučia kokios nuotaikos bus jų moterys. Nežinau ar tai vibracijos, intuicija ar ryšys, bet vyrai tai jaučia, nors ir nekalba apie tai garsiai. Žinant tai, galima žengti pirmą žingsnelį ir iš vidinio reikalavimo ,,privalome pasikalbėti” pereiti labiau į nuoširdų prašymą ,,noriu tave išgirsti šiuo klausimu” (TIK su sąlyga jeigu toks poreikis yra!).
Vien vidinis nusiteikimas, priėjimas iš meilės ir noras iš tikro išgirsti kitą pakeičia atmosferą akimirksniu ir net nepajaučiame, kaip žodis po žodžio atrandame kažką bendro, kažką, apie ką abu norime pasikalbėti, kažką, kas būtinai turi atsinaujinti santykiuose.
Nenuleisčiau rankų, jeigu pirmaisiais kartais nepavyksta. Įgauti pasitikėjimo reikia laiko, net jeigu ir esame vyras ir žmona. Kartais daug lengviau atvirauti kompanijoje, negu dviese. Todėl čia reikia ryžto, palaikymo ir kaskart tikrinti save ,,ko aš siekiu šiuo veiksmu?”.
Jeigu aš viduje degu noru sustiprinti mūsų santykius, išmokti išgirsti vienas kitą, pažinti kas mes, gyventi bendrame rūpestyje – to pakanka, kad užsimegztų pirmas kontaktas ir vyras pajaustų, jog jis įdomus, reikalingas ir kad šalia jo tokia išmintinga moteris.
Visada yra kaip prisibelsti į kito žmogaus širdį, tik reikia nenustoti ieškoti KAIP. Juk galiausiai norime gyventi kartu, laimingai ir ilgaaaaaai.
