Štai, ir dukrai prasideda priešmokykliniai metai. Keletą savaičių planavau, skaičiavau, dėliojausi kas ir kaip. Pirmas klausimas, kurį man uždavė mano vyras buvo: ,,Kodėl tu kuri naują programą? Juk jau tai darei su sūnumi. Kodėl dabar vėl tai darai dukrai? Juk gali panaudoti tą pačią programą.”
Atsakiau, kad negaliu, nes mano dukra yra kitokia ir laikas yra kitoks. Žinoma, pastebėjau, kad nėra taip, jog viską kuri iš naujo. Kiekvienais metais tam tikra prasme atsinaujini: atnaujini savo mintis, širdį ir šeimą. Ir pagal tai natūraliai atnaujini savo ugdymo planą. Kas pasiteisino – palieki, kas ne – atmeti arba palieki su viltimi išmėginti ir ,,numesti”.
Turbūt jau dauguma savo programas pasiruošėme, tad rašau su mintimi, jog kitais metais tėvai turėtų informacijos ir galimybę palyginti su savo ar kitų šeimų mintimis.
MATEMATINIS UGDYMAS
Pirmiausia, pasirinkau švietimo programą, išskyriau pagrindinius taškus, kuriuos reikės išmokti, pvz., skaičiavimas iki 20, atimtis, objektų palyginimas ir pan. Sudariau sąrašą dalykų, kuriuos turime aptarti, ir paskirsčiau juos į 32 savaites. Pavyzdžiui, numačiau 2–3 trumpas matematikos pamokas per savaitę. Žinau, kad turėsime papildomų veiklų – mėgstame žaidimus ir Montessori priemones, žaisime be mano plano, bet noriu būti tikra, kad apimsime pagrindinius dalykus, kuriuos mano dukra turi išmokti: formas, spalvas ir kt., ką ji turi žinoti prieš pirmąją klasę.
Prie matematinio ugdymo įsitraukiau programavimo pagrindus (žaidimo forma), technologijas.
KALBINIS UGDYMAS
Su lietuvių kalba dariau tą patį. Išskyriau, ką ji turi išmokti metų pabaigoje, ir paskirsčiau į grupes: klausymo įgūdžiai, kalbėjimas, rašymas, skaitymas (raidžių pažinimas), istorijų kūrimas. Planuoju remtis Charlotte Mason metodą perrašimo užduotims (eng. copywork) ir labai mėgstame Montessori judančią abėcėlę. Dabar su 3D spausdintuvu spausdiname kiekvieną raidę, kad ji galėtų naudotis kaip priemone. Apie tai jau račiau Montessori lietuviška abėcėlė.
Pagrindinė planavimo idėja išlieka ta pati: turiu sąrašą visų dalykų, padalinu jį į 32 savaites (po 3 kartus per savaitę).
KLAUSIMO ĮGŪDŽIAI. Mes jau keletą metų skaitome knygą kartu visa šeima. Vaikams tai tapo neatsiejama dalis jų gyvenimo. Dažniausiai skaitymas vyksta vakare ir jis labiau terapinis (nes vaikai klausydamiesi spalvina) ir jungiantis šeimą. Tad šiais metais norėčiau, kad dukra įsitrauktų į rytinį skaitymą, kuris jau vyksta kaip mokymosi klausyti, suvokti turinį, atpasakoti dalis. Iki šiol sūnus buvo aktyvus klausytojas ir atpasakotojas.
Dar vienas būdas, kaip mes ugdome klausymo įgūdžius yra audio knygos. Nemažas archyvas yra ,,Vakaro pasaka” archyve. Buvo laikas, kai negalėjau vakare skaityti, tad kartu klausydome vakaro pasakų. Archyve ne tik pasakos, jame įvairi literatūra, kuri praturtina vaikų žodyną, pažintį su literatūros žanrais.
KALBĖJIMO ĮGŪDŽIAI. Dar nebandėme sistemingai dirbti su atpasakojimai, retorika. Bet dukra savaime labai gerai dėlioja detales, išlaiko vientisą siužetą. Fainas žaidimas yra ,,O buvo taip”. Ne visiems vaikams jis patinka, bet dukra tvarkosi puikiai. Tačiau kalbėjimo menas nėra tik istorijos atpasakojimas… Dar yra kur mokytis 🙂 Norime susipažinti su įvairiais kalbėjimo stiliais, jų paskirtimi, tarmėmis ir pan.
RAŠYMAS IR SKAITYMAS. Tikrai nenoriu spausti rašyti ar skaityti, bet vaikas pats rodo didelį susidomėjimą, tad negaliu stabdyti. Galbūt faktas, kad aš kaip tik vis sakau: ,,Tu neprivalai mokėti, turi subręsti tam pati”, leidžia vaikui atsipalaiduoti ir nestresuoti, kad kažkokios raidės nežino ar pan. Tačiau šiai dienai dukra pati savarankiškai mokosi skaityti, rašo žodžius didžiosiomis raidėmis ir veržiasi rašyti dailyraščiu. Tai viena iš priežaščių kodėl su vyrų sukūrėme Montessori lietuvišką abėcėlę.
Kaip bebūtų, noriu įtraukti dukrą į bendrus skaitymus, atpasakojimus, vėliau ir aprašymus vaizdais, keliais žodžiais. Noriu su ja pradėti perrašymo pamokėles, kuriose ji aiškiai matytų kokios formos ya raidės ir pan. Nes viena, ką ji mato, kita – kaip raidė rašoma taisyklingai.
Jeigu aktualu, galima paskaityti mūsų patirtis apie knygas vaikų gyvenime.
ISTORIJŲ KŪRIMAS. Iki šiol tai buvo viena mėgstamiausių pamokų dukrai. Aš savo ruoštu ieškau medžiagos, pratimų kaip išmokyti vaikus kūrybinio rašymo. Juolab, kad dvyliktoje klasėje būtent rašinys lems vaiko rezultatus. Nors tikiu, kad kūrybinis rašymas pravers daugiau negu egzaminui. Tai menas. Tai kalba. Tai priemonė megzti ryšius, pasakoti savo idėjas, savo istorijas. Tai galimybė kurti ir įkvėpti kitus. Iki šiol nemažai pratimų jau atlikome (37 įrašai), jie mūsų archyve: Istorijų kūrimas su vaikais.
Beje, visai neseniai teko sudalyvauti pokalbyje apie lietuvių kalbos ugdymą su kitomis mamomis, kurios ugdo šeimoje. Mano ir kitų moterų pasidalinimai šiame įraše: Ugdymo šeimoje asociacija | Ugdymas šeimoje. Susitinkam pakalbėt apie… lietuvių kalbą ir literatūrą.
GAMTOS MOKSLAI
Gamtos mokslams skyriau nemažai minčių. Mes visuomet mokėmės tokiais ciklais (remiantis Montessori Didžiosiomis pamokomis). Pirmiausia kalbėjome apie negyvuosius dalykus: medžiagas, orą, saulę ir pan. Tada pereiname prie augalų lygio: sėklos, medžiai, krūmai, gėlės. Po to kalbame apie gyvūnus: jų grupės, gyvenimo vietos, kaip atrodo jų jaunikliai, ar jie išsiritę iš kiaušinio, ar žinduoliai ir t.t. Galiausiai metų pabaigoje pasiekiame žmogaus lygį, kur kalbame apie bendravimą tarp žmonių. Manau, kad su dukra išlaikysiu šiuos ciklus. Kartosiu Montessori istorijas, eksperimentus ir pan. Apie visa tai galite rasti mūsų archyve: Montessori metodas
Tikiuosi, kad gamtos studijų dienoraštis, kurį turime, taps geru įrankiu. Vaikai jau turi įprotį piešti ir rašyti tai, ką nori, savo dienoraščiuose. Labai įkvėpia pokalbiai apie šiuos dienoraščius anglų kalba: Simply Charlotte Mason | Nature study.
MENINIS UGDYMAS
Muzikos ir meno studijos taip pat yra suplanuotos, remiantis priešmokykline ugdymo programa. Kadangi ugdomės namuose, turiu tris vaikus, ir jie yra skirtingo amžiaus, priešmokyklinukė bus kartu su mano sūnumi, kuris yra trečioje klasėje. Mes kartu mokysimės meno ir muzikos. Taip pat kartu atliksime fizines veiklas, planuoju naudoti principą ,,Vyresnis moko jaunesnius”. Matau, kaip natūraliai vaikai žaisdami padeda vienas kitam tobulėti, kaip vyresni ugdo mažesnius, nes yra jiems artima aplinka. Todėl noriu pasainaudoti šiuo gamtos parametru ir suteikti vaikams progos tapti mokytojais vienas kitam. Nes tikrai daug daugiau išmokstame, kai bandome paaiškinti kitam. Tad meno sritys galėtų būti eksperimentinės zonos šiam principui taikyti 🙂
SOCIALINIS IR SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMAS
Šiais metais naujai atradau judėjimo meno svarbą. Skaičiau programą ir pamaniau, kaip iš tikro svarbu yra lavinti kūno judesius, mokyti vaiką teisingai atlikti pratimus, kvėpuoti. Prisipažinsiu, anksčiau neskyriau tam daug dėmesio, gal dėl to, kad sūnus lanko sporto būrelį.
Mūsų šeimoje daug dėmesio skiriama komunikavimo ir socialinio ryšio suvokimui, kūrimui. Patikėkite, mokykla nėra vienintelė vieta, kurioje vaikas turi kontaktą su kitais vaikais. Puikiai galima organizuoti socialinę aplinką per būrelius ir kitas veiklas su bendraamžiais. Netgi sakyčiau, jog šeimoje ugdomi vaikai turi pranašumą, nes jie turi galimybę pasirinkti sau tinkamą aplinką. Mokykloje to nepadaryti, esi ten kur tave pasodino. O mes stebime kas mums sveikiau, kas mums geriau. Ir tai nebūtinai, kad vaikui visada viskas rožėmis paklota. Ne. Būna visko. Juk santykiai tarp žmonių, gyvas dalykas, o ypač tarp vaikų, kurie nesuvokia kaip tie santykiai kuriami. Tačiau kažkaip labai gerai gaunasi, kad mokslai yra tarsi atskira dalis gyvenimo ir draugystės, socializacija – tarsi atskira. Turiu omenyje, kad pirmoje dienos pusėje vaikui aišku, kad vyskta mokymosi procesas, su jo įsitraukimu, įsipareigojimais ir pan., o likęs laikas – jo, gyventi gyvenimą, kurį jis pats kuria (su tėvų gairėmis ir palaikymu). Nesiplėsiu į tai, kad ,,naminukai” apskritai mokosi nuolatos net tada, kada nesimoko :)))) bet norėjau pabrėžti tą emocinį vaiko ryšį su jo kasdienybe ir galimybe kurti savo socialinį burbulą, nemaišant to su akademine aplinka, kurios dažnai tikslas yra tik įgyti žinias.
Pasirodė svarbu paminėti visą kontekstą, kuriame mes mokysimės etikos, visuomeninių dalykų, sveikos gyvensenos ir pan.
DIRBTINIS INTELEKTAS
Žinau, kad dauguma pasišiaušia išgirdę šiuos du žodžius. Buvau ir aš, kol nepasigilinau kas tai yra ir kokias galimybes tai atveria.
Pirmiausia, mus kasdien supa dirbtinis intelektas: pradedant nuo mūsų telefonų (siri ir kitų balso programėlių), kompiuterių, naršyklių ir kitų prietaisų. Bet nedėstysiu paskaitos, noriu labiau pasidalinti savo atradimais kiap ChatGPT mano pagelbėjo susidaryti visus mokslo metų planus.
Stebuklo nereikia tikėtis, nes programa yra programa. Ji tiesiog naršo internete, grupuoja informaciją ir pateikia ją tau. Bet man viskas ko ir reikėjo buvo – susisteminimas. Tarkim, dukrai pasidariau Excel dokumentą, su visa mokymosi programa. Tada tą failiuką įkėliau savo asistentui ir paprašiau sugrūpuoti medžiagą pagal temas. Jis man ir suskirstė į kategorijas. Tada paprašiau šias kategorijas padalinti į 32 savaites, po 2\3 pamokas per savaitę. Po kelių minučių turiu jau tokį planą. Tada prašau asistento prie kiekvienos temos pridėti po veiklos idėją. Vualia. Turiu veiklas. Beliko informaciją nusikopijuoti ir pasirikrinti. Buvo neatitikimų, bet palyginus kokį kiekį informacijos apdorojau vos per pusvalandį, manau, tos kelios klaidos menkniekis.
Smagu tai, kad galima plėtoti tą programą, kombinuojant metodus. Pavyzdžiui, matematikai mes naudosime Numicon priemones, Montessori didaktines priemones, bei Charlotte Mason ,,mental math”. Tai aš ir prašau dirbtinio intelekto prie kiekvienos matematikos temos prirašyti pasiūlymus veiloms, remiantis šiomis metodikomis. ChatGPT 4 (šiuo metu naujausi versija) ieško informacijos internete, tada pateikia tau susitemintus dalykus pagal tavo užklausą. Kartais man nepatinka pateikimo forma, aš prašau pakeisti tol, kol gaunu ko noriu.
Kaip naudoju dirbtinį intelektą kitiems dalykams trečioko programoje, parašysiu kitame įraše. Dabar norisi išlikti priešmokyklinio ugdymo rėmuose, juk skaitytojui būtent tai ir yra aktualiausia, ar ne?
PAPILDOMOS PRIEMONĖS
Taip pat norėčiau paminėti, ką pasiskolinome iš ankstesnės patirties. Naudojome Numicorn – tai buvo puikus šaltinis, kurį ketiname naudoti matematikai ir šiais metais. Atnaujinome priemones, planuojame įsigyti kaiščių ir lentą, nes manau, kad tai bus naudinga. Mano sūnui abstraktus mokymasis kėlė sunkumų, ypač su atimtimi ir daugyba, kol nepradėjome naudoti pinigų. Dukrai taip pat naudosime pinigus, bet norime turėti ir kažką edukacinio, kad ir mažasis galėtų dalyvauti.
Montessori didžiosios pamokos su sūnumi buvo sėkmingos. Jos sukuria realistinį ir žemišką santykį tarp vaiko ir pasaulio, tarp vaiko ir gamtos, tarp vaiko ir kitų vaikų. Tai yra mūsų ugdymo pagrindas.
Regio Emilia metodą taip pat naudojome, ypač kūrybiškumui skatinti ir medžiagų pažinimui. Tačiau man atrodo, kad jis labiau tinka darželinukams ar priešmokyklinukams. Mano sūnus, vyresnis, jau yra labiau įsitraukęs į STEAM, inžineriją ir dizainą. Dukra pradės ieškoti savęs, todėl nesu tikra, kiek naudosime Regio Emilia, bet mažajam jis bus naudingas. O ir pedagogikos esmė – vaikas vystosi per jį supančią aplinką.
Vienas aspektas, kurį taip pat norėčiau išsaugoti iš Regio Emilia pedagogikos, yra požiūris, kad vaikas turi šimtus kalbų, ir nežinome, kokia kalbą jis bendrauja. Mažesniems vaikams reikia išbandyti įvairius dalykus, o vyresniems vaikams tampa aiškiau, kas juos domina, ir galbūt priemonės tampa kitokios. Pavyzdžiui, trečiokas daugiau dirba su technologijomis, kuria filmukus, rašo scenarijus ir konstruoja iš Lego. Mažesniems vaikams duodi išbandyti įvairius dažus, lipdymo priemones, proceso metu jie mokosi apie tekstūras, spalvų maišymą ir atranda daug naujų dalykų.
Mano tikslas yra parengti vaiką gyvenimui, suprasti gamtos dėsnius ir jų sąveiką su žmogumi. Svarbu, kad vaikas jaustųsi pasaulio dalimi, suprastų, kodėl žmogus dažnai atsiskiria nuo gamtos ir kaip visa tai susiję. Kažkada kilo klausimas, ar nėra blogai, kad naudoju tokį miksą įvairių ugdymo metodų, nepriskiriu savęs visiškai prie Montessori siekėjų, Charlotte Mason ar kitų.
Bet su laiku suvokiau, kad gyvename pasaulyje, kuriame egzistuoja pagrindinės mokslo stritys – pagrindinės pasaulio išmintys – kurias ir mokomės per įvairius metodus – ar tai būtų Charlotte Mason, Montessori, Regio Emilia ar kitas metodas.
Pagrindinis tikslas – įdiegti supratimą apie gamtos dėsnius ir sistemą, kurioje gyvename. Vaikas turės gebėti gyventi savarankiškai, jaustis pasitikintis savimi, žinoti savo gyvenimo tikslą, kodėl gyvename šiame pasaulyje. Tai yra pagrindiniai dalykai, kuriuos noriu įgyvendinti nuo pat mažų dienų. Dabar tvirtai žinau, kad mano ugdymas turi pagrindinę ašį, kuriai tiesiog visada ieškau tinkamų priemonių.
Taigi, stiprybės mums ir išminties organizuoti mus supančias aplinkas taip, kad jos ugdytų laimingus žmones!
