SVARBIAUSIA KANTRYBĖ

Galbūt pastebėjote, kad vieni mažyliai labiau įsitraukia į veiklas, kiti – mažiau. Auginu trečią vaikelį ir remiantis ne tik savo vienos patirtimi, galiu pasakyti, kad labai svarbus yra įprotis. Jeigu vaikas neturi tam tikros disciplinos nuo pirmųjų dienų, tai tik karts nuo karto siūloma veikla jam gali būti nesuprantama.

Todėl pradėti ugdyti vaiką reiktų nuo pat pradžių. Jau nuo kūdikystės yra ką su mažyliu veikti. Juolab, kad jis pilnai viską suprantantis žmogus, tik neturi praktikos, įgūdžių. Kas domisi vaiko smegenų vystymusi, žino, jog pirmaisias metais vaikas yra super imlus, jis viską siurbia į save. Vėliau jis panaudos visa tai.

Kaip M. Montessori rašė savo knygoje “Absorbent mind”:

Didžiausias vystymasis pasiekiamas pirmaisiais gyvenimo metais, todėl būtent tada reikia ypatingai rūpintis vaiku. Jei juo rūpinamasi tinkamai, vaikas netampa našta; jis atsiskleis kaip didžiausias gamtos stebuklas.

M. Montessori

Tai užima laiko. Mamos ir tèvo brangaus laiko, tik svarbu nepasiduoti ir pasitikėti savimi, bei savo vaiku. Svarbu neapsigauti tuo, ką matome socialiniuose tinkluose. Ten vyksta verslas, žmonės priversti apsimetinėti, sakyti dalykus, kurių nėra.

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kartais būna per anksti, kartais netinkama forma, kartais netinkama ir nuotaika Ugdymas reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Mūsų pirmieji bandymai buvo ne tokie sėkmingi kaip reklamose 😁.

Pvz.: kartoninė kiaušinių dėžė ir juostelės. Vaikas labiau žavisi dėžės ragavimu, nei juostelių tampymu. Atidėjus veiklą keliems mėniasiams, turime kitokį rezultatą.

Norėjau, kad vaikas įdėtų kamuoliuką į dėžutę. O jis – kamuolį lauk, dėžutę į burną. Praėjus mėnesiui pratimą atlieka teisingai.

Atrodo, kokia bus smagi veikla dėlioti kamuoliukus į keksiuko formelę. O vaiką labiau domino ne kamuoliukai ar dėliojimas, o silikoninės formos skonis :))))

Ir tikrai daug tokių pavyzdžių. Aš vis pasitikrinu.

Pvz.: Ištraukiu perkirptą paveikslėlį, parodau kaip jį sujungti į vieną ir prašau pakartoti. Net jei vaikas sukramto paveikslėlį, po kelių dienų vėl bandau. Žiūrėk, nereikia nė mėnesio, jau vaikas bando sujungti detales.

Ir taip su viskuo: kaladėlem, kamuoliukais, dėlionėm, įvairiais žaisliukais.

Nuostabus džiaugsmas užplūsta tiek vaikelį, tiek mamą, kai ilgos treniruotės baigiasi PAGALIAU į dėžutę įmestu kamuoliuku! Arba vaikas ima peizalioti pieštuku. Arba varto ir domisi knygelėmis, muzikos garsais, šviesa…

Čia prasideda nuostabi kelionė, kurios kapitonas visgi yra pats vaikas, o mes tik jo įgula, jo aplinka.

Galbūt kyla klausimas kam viso to reikia, juk vaikas ir taip pats išmoksta. Aš pati remiuosi Montessori metodika ir už kelių mėnesių prijungsiu Shichida programą, bet turiu savų priežasčių, kurių nenoriu ,,įsiūlyti” niekam kitam. Savo veikla kuriu platformą, kurioje žmonės rastų įvairios medžiagos, nuorodų ir idėjų. O jau kokią ideologiją ar metodą pasirenka tėvai, labai stipriai palaikau.