Antra klasė
Jau mokslo metai į pabaigą, tad pamaniau, kad geras laikas ir pačiai peržvelgti visą procesą, pasidalinti kas mums padėjo/pasiteisino.
LAIKRODIS SAVIKONTROLEI IR LAIKO SUVOKIMUI
Jau rašiau mokslo metų pradžioje, kad pamokas organizuosime C. Mason principu – ne ilgesnės nei 20min, keičiant apkrovas skirtingiems smegenų pusrutuliams. Ir tas principas tikrai pasiteisino. Tik ne visada pavyksta tą laika stebėti, o per daug užsitęsusi pamoka pasėja kartais nemalonius pojūčius. Beto, norėjau ugdyti laiko pojūti ne tik mokantis, bet ir kasdieniniame gyvenime. Kai mama pasako, kad pereinam prie kažko kito – kyla pasipiktinimo banga, tarsi aš spręsčiau, o kai atsirado laikrodis – niekas neprieštarauja. Pypsėjimas reiškia senos veiklos pabaigą – naujos pradžią. Vaikams irgi labai patiko šis sprendimas. Sūnus daug geriau susikaupia atlikdamas užduotis, nebegirdžiu komentarų ,,kiek čia ilgai darysim”. Atsirado savarankiškumas, matyt iš galimybės patiems stebėti ir dalyvauti laiko valdyme. Dukra mokosi pažinti valandas, minutes.
(Kur įsigyti? Lietuvoje radau tik didelius, skirtus mokykloms. Tad pirkome iš Kinijos).
MUZIKA | RADIJAS
Gal jau ir minėjau, bet muzika padeda sukontroliuoti aplinkoje tvyrantį triukšmą. Tas triukšmas ne visai garsinis, labiau atmosfera kartais būna tokia ,,pabirusi”, tai fone tyliai pajungiu muziką ir kiekvienas randame savo santykį su ja.
Pastebėjau, kad vaikams lengviau atlikti rašymo ir skaičiavimo užduotis, kai fone groja rami muzika (music for studying). Kai piešiame, mėgstame muziką su žodžiais. Kai pajaučiu, jog vaikai kažkaip emociškai sudirgę ar pavargę – paleidžiu melodijas pianinu, pasiūlau lego. Nusiramina, kiekvienas sau susitelkia ir nebeerzina vienas kito.
Ilgai brendo ši ideja, kol ėmėm ir realizavom. Atrodo, toks senovinis gal reikalas, bet įsigijome radiją. Paseka to, namuose dažniau groja muzika, nes vaikai patys pasijungia, kada jaučia, jog reikia, nori. Parenkame radijo stotis kur daugiau muzikos, kartais ir reklamų pasiklausom 🙂 yra proga padiskutuoti, aptarti kas ir kaip. Atsiradus muzikai tarsi atsirado ir kiekvieno individualus santykis su muzika. Ne toks, kai aš parinkdavau muzikos pamokoms.
Dar viena mano svajonė buvo – mažas muzikos grotuvas ir ausinės. Grotuve jau mano rinkta muzika kataloguose. Norėjau, kad vaikui panorėjus, jis galėtų bet kada pasiklausyti tiek savo mėgiamos muzikos, tiek klasikinės, tiek ir vaikiškų dainelių. Irgi pasiteisinęs dalykas. Pastebėjau, kad dukra daugiau pradėjo piešti, šokti.
(Šiai dienai abiems labiausiai patinka ,,Vėjų teatro” dainos pagal eilėraščių knygą ,,Baisiai gražūs eileraščiai”).
Manau, pats gražiausias metas, kai vaikai pereina į kitą amžiaus kategoriją ir pradeda kurti savo burbulą, pradeda ieškoti ir atrasti save po mažą gabalėlį.
Tad reikia stebėti kaip ir kokia muzika veikia, kada yra reikalinga, o kada jos per daug.
TECHNOLOGIJOS | EKRANO LAIKAS
Milijonas straipsnių, mokymų, pamokymų apie ekranus mūsų gyvenime… bet tai dalis mūsų, o ypač vaikų gyvenime.
Kalbant apie savo patirtį, tai nemaža kelionė nueita, daug atlikau bandymų: nuo visiško ribojimo iki visiško ,,persivalgymo”. To vidurio ieškojimas prievedė prie išvadų, kad svarbiausia yra pačiai pripažinti, kad ekranai yra vaiko gyvenimo dalis, kuri iš tiesų gali duoti ir naudos. Tik reikia ugdyti sąmoningą vartotoją.
Kaip? Man pasiteisinę dalykai:
- Laiko limitas ir family link programėlė (galima kiekvienà žaidimą riboti atskirai ir pan., stebėti vaiko veiklas). Vaikas nėra labai patenkintas, bet nuolatos kalbamės kodėl tą darome, kaip viskas gali įtraukti ir reikalinga pagalba iš išorės.
- Turinys. Vieni vaikai labiau jautrūs netinkamam arba per stipriai stimuliuojamam turiniui nei kiti. Todėl fiksavau kaip vaikas elgiasi pažaidęs ar pažiūrėjas vienokį ar kitokį dalyką. Su laiku ir pats sūnus ėmė pastebėti kas jį dirgina per daug. Pasirodo būna, kad ima galvą skaudėti ar pykina. Tai akivaizdu, jog per daug stimuliacijos.
- Vaiko amžius. Vaikas keičiasi, bręsta. Būna, kad mes kartu kažkokius žaidimus užblokuojam, nes tiesiog arba netinkamas turinys arba vaiko branda ne ta. Būna, kad grįžtam pasitikrinti kaip reaguosim dabar. Tarkim tas pats minecraft prieš metus vaiką veikė kitaip, negu dabar. Man vaiko savijauta po ekrano laiko – geras rodiklis vaikui pačiam stebėti kas tinkama, o kas ne.
- Susitarimas. Mums labai pasiteisino dienotvarkės buvimas, kurioje aišku kada bus laikas pramogai. Kas liečia prasmingą darbą kompiuteriu – tai susitarimai kiek kitokie. Bet tarkim turėjome tris dienas per savaitę, kai vaikai žaidžia kompiuteriu. Parinkome dienas, kuomet vaikai eina į aktyvesnius būrelius (sportas, šokiai). Jie žino dieną, laiką ir platformą. Pavyzdžiui, ilgesnėse kelionėse irgi turime susitarimą, kad naudojame telefonus tik lygiame kelyje ir kas 30min darome 30min pertrauką. Televizorius. Kartu su šeima turime penktadienius – picadienius. Tada kartu žiūrime filmus. Neriboju ekrano, jeigu vaikai ar visi žiūrime dokumentiką, naudingą informaciją, laidas ar net filmus, kurie prisideda prie sąmoningo augimo. Būna, žinoma, momentų, kai vaikai laisvai renkasi ką žiūrės. Vakare patikrinu youtube istoriją, blokuoju kanalus, kurie man atrodo netinkami ir kitą kartą, kai jie vėl kažką panašaus susiranda, sedžiu šalia ir klausiu kodėl jiems patinka, tada bandau perteikti savo požiūrį į tai, bet nesmerkiant. Dažniausiai vaikai patys nutaria nebežiūrėti. Gal kažkam tai atrodo kontrolė, bet aš tikiu, kad vaikas pats iš savęa tikrai nežino kas jam gerai ar blogai, aš kaip mama turiu išmokyti vaikus pastebėti aplinkos poveikį jiems, pasirinkti kokie nori būti ir t.t. Tad neišvengiamai turiu tapti jų gyvenimo dalimi, kol dar galiu.
- Kažką uždraudus reikia tai kompensuoti – svarbi taisyklė. Kad ir kaip sunku suprasti, bet vaikams ekranai suteikia daug stimuliacijos, malonių pojūčių, tad jeigu nutariame uždrausti, stipriai riboti – turime pagalvoti kaip ir kuo užkeisime tą laiką, nes vaikui bus toje vietoje juoda skylė. Jis kentės. Bet mes galime užpildyti tą erdvę savo meile, savo laiku, skirtu vaikui. Tokiu būdu parodydami, kad šeimoje jis taip pat gali sulaukti malonių akimirkų. Gal ne taip greit, ne taip įdomiai, bet garantuoju, kad jokia programėlė ar filmukas negali konkuruoti su tikru ryšiu tarp vaiko ir tėvų.
- Technologijos darbui, ne tik pramogai. Bandome vaikams pažvelgti į kompiuterį ne tik kaip į pramogų šaltinį. Bet tai priemonė darbui: projektuoti, piešti, rašyti, programuoti, kurti modelius.
Labai faina nemokama internetinė programėlė – Tinkercad. Joje galima projektuoti, kurti elektros grandines, programuoti.
Dar viena nemokama programėlė – Lego builder. Virtualus lego konstruktorius. Sūnus pasidaro virtualų modelį, o paskui bando atkartoti iš turimų detalių.
Šitą kažkada minėjau – Planner 5D. Mėgsta vaikai savo kambarius kurti.
Programuoja per Scratch.
Dar eileje laukia bandymas braižyti cad programėle, kad detales projektui atsispausdintų 3D spausdintuvu. Čia tokia svajonė vasarai 🙂
Aš visada sakau, technologijos nėra blogis, tik reikia padirbėti su sąmoningumu tų, kurie jas naudoja. Šių laikų technologijos palengvina mūsų gyvenimą, kartu ir priversdamos mus keistis iš vidaus.
Neįsivaizduoju gamtos pažinimo be mikroskopo, teleskopo, televizorius ir internetas taip pat reikalingi, fotoaparatas…
PAPILDOMA INFORMACIJA
O dabar toks lyrinis nukrypimas į patį ugdymą šeimoje. Kiekvienais metais reikia pateikti mokyklai būsimų metų klausimyną, kuriame atsispindės ko mes siekiame ir tikimės. Tai didelis darbas susipažinti su BUP (Bendrąją ugdymo programa), bet man jis patinka. Skaitai ir iškart fiksuoji kur esame, ką galime nuveikt. Net imi matyti kitų metų viziją.
Informaciją klausimynui patogiai sudeliota čia: https://www.emokykla.lt
Pats klausimynas: www.ugdymasseimoje.lt
Beje, norint pradėti ugdyti šeimoje, dokumentus reikia pateikti mokyklai iki birželio 1 d. O dar iki tol irgi yra namų darbų! Daugiau informacijos: www.ugdymasseimoje.lt
Taigi, pildydama pagalvojau, kaip būtų tobula, jeigu visos sistemos, kurios organizuoja švietimą, veiktų kaip viena sistema. Programos paruoštos puikiai, bet ta visa grandinė nuo idėjos iki vaiko tokia sunarpliota, supainiota, kažkur pasenusi, kažkur pavargusi ir nesuprasta, kad rezultate nežinia ką turėsime.. daugiau minčių apie tai:
PAMĄSTYMAI | UGDYMO PROGRAMOS
O TAI KAIP MOKSLAI?
Kažkaip šį mėnesį mažiau pagavau kadrų, bet veiklos tikrai netrūko. Dauguma dalykų atlikome kartojimus, gegužės pradžioje važiuosime į mokyklą atlikti testus, jie parodys kur dar turime padirbėti.
LIETUVIŲ KALBA
Kartojome visą praeitą kursą pagal mokyklos duotas gaires:
- Teksto skaitymas ir atsakymas į kl. ( teksto analizė).
- Minkštumo ženklas.
- Dvibalsiai.
- Įvykių sekos sunumeravimas iš eilės.
- Skyrybos ženklai. Kokį skyrybos ženklą dėsiu: tašką, klaustuką, šauktuką?
- Veiksmo žodžiai. Atpažinti veiksmo žodžius sakinyje.( Ką veikia?…)
- Žodžiai, kuriuos visada rašome didžiąja raide- tikriniai daiktavardžiai.
- Daiktavardis. Atpažinti žodžius sakinyje, kurie reiškia daikto vardą.( Kas?…)
- Būdvardis. Atpažinti žodžius sakinyje, kurie apibūdina daiktą. ( Koks? Kokia?…)
- Naujų žodžių sudarymas pridedant tam tikras žodžio dalis pagal pavyzdį.
- Gramatikos taisyklės : Ką? Kur? Ko daug? Ką veikia?
- Įrašyti žodžius pagal pateiktus klausimus.
- Sakinių sudarymas pagal duotąją schemą: kas?+ ką veikia?+ kur?
Atskirai prie skaitymo nebedirbame, sūnus skaito savarankiškai. Džiaugiuosi, kad pavyki įskiepyti teigiamą požiūrį į knygas. Nes tai atveria vaikui duris į pažinimo pasaulį…
Pradėjome vėl atlikti pratimus, kurti istorijas. Ieškome įvairių formų:
ISTORIJŲ KŪRIMAS SU VAIKAIS | KILIMĖLIS ISTORIJOMS
MATEMATIKA
Kartojome visą praeitą kursą pagal mokyklos duotas gaires:
- Skaičių sekos.
- Skaičių rašymas didėjimo ar mažėjimo tvarka.
- Sąvokos: suma, skirtumas. Mokėti apskaičiuoti skaičių sumą, skirtumą.
- Reiškinių apskaičiavimas eilute ir stulpeliu.
- Skaičiaus didinimas arba mažinimas keliais vienetais.
- Sąvokos: daugiau, mažiau. Kokiu veiksmu apskaičiuojama, kai yra nurodyta keliais vienetais daugiau arba mažiau.
- Skaičiaus sandara: dešimtys, vienetai. Kuris skaitmuo kuriam skyriui priklauso?
- Daugyba . Sudėties veiksmo keitimas daugybos veiksmu.
- Dalyba. Apskaičiuoti dalmenį.
- Apskaičiuoti sandaugą, dalmenį.
- Veiksmų eiliškumas. Dviveiksmio reiškinio apskaičiavimas. ( Skliaustai, daugyba, dalyba, sudėtis, atimtis).
- Nežinomo dėmens radimas.
- Laikrodis. Nustatyti laikrodžio rodmenis valandų ir minučių tikslumu. Gebėti pavaizduoti ant laikrodžio nurodytą laiką.
- Diagramos. Jų braižymas, analizavimas, duomenų lyginimas.
- Termometras ir jo rodmenys.
- Simetrija. Kuri ašis yra simetrijos ašis?
- Kubelių skaičiavimas, kai nevisus juos matome.
- Nelygybės.
- Ilgio matavimo vienetai. Jų smulkinimas bei stambinimas.
- Svoris ir kokiais prietaisais jis matuojamas. Ką rodo šių svarstyklių rodmenys?
- Kalendorius.
EMOCIJOS | ŽMOGUS
Labai pasigendame savo veiklų, susijusių su emociniu intelektu. Žinoma, neformalių pokalbių daug turime, bet kažkoks bendras prisėdimas, vizualiai išreikšti dalykai dažnai padeda papasakoti daugiau negu žodžiai.
Ir apskritai, kuo labiau įsijaučiu į ugdymo procesą, tuo labiau tikiu, kad mokymasis ar žinios – tai tik dalis vaiko gyvenimo, bet ne tikslas! Jam daug svarbiau mokėti suvaldyti save, tinkamai pozicijonuoti sociume, skaityti ženklus išorėje, įgyti gyvenimui reikalingų įgūdžių. Ir svarbiausia, gauti iš tėvų vertybių pagrindus, ant kurių vaikas kurs savo šeimą.
Tokio sieko įkvėpti kūrėme žaidimą:
ŽAIDIMAS ,,ŠEIMOS VIENYBĖS LYGIS”
MENAS
Dalykai, kurie patiko 🙂
MUZIKA IR PIEŠIMAS PIRŠTAIS
LINORAIŽINYS
DEKORUOJAME AKMENUKUS
Tikiuosi informacija buvo naudinga ir skirtas laikas atsipirko!
