Kelias savaites teko intencyviai padirbėti reabilitacijos centre, mat kūnas pajuto per didelę įtampą. Pirma mintis buvo: ,,Ei!? Juk esu patenkinta savo gyvenimu, viskas dėliojasi kaip ir puikiai. Tai iš kur tas stresas?”
O jis pasirodo atakuoja kiekvieną akimirką. Norisi kontroliuoti visus ir viską, savo gyvenimą, o negali, nes nežinai kas bus rytoj, kaip kas sureaguos ir pan. Net kaip aš elgsiuos negaliu nuspėti. Tai tikrai neatpalaiduoja 🙂
Atrodo, gyveni nepertraukiamoje minčių jūroje: galvoji kas buvo, kas vyksta ir kas bus. Kaltini save, kitus ir situacijas. Ieškai kažko giliau, plačiau, aiškiau. Randi, pameti, neberandi.
Kartais susivokiu kiek energijos sutaupau, kai neįsiveliu į savo instinktyvius interesus, nepasiduodu kiekvienam kilusiam norui.
Kaip norėčiau visada taip sąmoningai gyventi. Širdimi jausti, kad likimas turi bendrą visiems planą, jis nepavaldus mano asmeniniams norams juolab valdžiai, kad kažkas už mane nusprendžia kas nutiks kitą minutę, o man belieka mokytis tinkamai reaguoti. Nes galiausiai, visos gyvenimo pamokos skirtos man tam, kad tapčiau tokia kaip visa gamta.
O tas ,,kažkas” nėra žmonės. Tai pats likimas. Tai viską valdanti jėga/energija. Sunku atrasti žodžius. Tai pats gyvenimas.
Visas tas tinklas, kuriame viskas egzistuoja turi savo tvarką ir dėsnius, kurių aš šiandien nejaučiu. Todėl ir stresuoju, nes bandau aklai atitaikyti į gamtos ritmą. Bet gyvenimas gali būti ne kaip loterija, kuomet naiviai tikiesi, kad tau vieną dieną pasiseks. Priešingai, visiems gali ir turi pasisekti, jeigu tik sugebėtume įsilietį į visą gamtos dėsnių sistemą.
Su vaikais daug mokomės kaip viskas gamtoje atsirado, evoliucijonuoja ir tai įkvėpia tapti tos nepakartojamai gražios gamtos dalimi, išmokti rūpintis kitomis sistemos dalimis be pykčio, su nuoširdžiu rūpesčiu.
Tikiu, kad gyvenimas iš vien su visa gamtos sistema suteikia žmogui energijos, prasmės ir motyvacijos. O visa tai, mažina vidinę įtampą ir stresą. Tada nebelieka vietos dideliems nusyvilimams, abejonėms, nes esi pasiruošęs priimti savo kelyje viską kaip dovaną ir galimybę tau tobulėti.
O kol mokausi kaip taip gyventi, tenka ir vieną kitą mankštelę ar masažą padaryti :)))