Turime tik vieną siuvinėjimo lankelį, o vaikai du. O kai jie dar ir nenusiteikę nusileisti vienas kitam, tada reikia įdomaus sprendimo kaip patenkinti abu 😁.
Iš popierinių lėkščių iškirpau širdeles, lipalu priklijavau lino audinį, atnešiau siuvinėjimo siūlų, adatas.
Daug kalbėti nereikėjo. Dukrai buvo pirmieji bandymai, sūnus jau laisviau ieškojo savo siuvinėjimo būdų.
Užsiėmimas ne tik lavino praktinio gyvenimo įgūdžius, bet juos atpalaidavo, nuteikė visai dienai gan draugiškai (dingo tarp jų įtampa, kuri kartais jaučiasi vos pabudus).