Pamenu kaip tėtis sakydavo, kad kartais bijo pareiti namo, nes nežino kokios bus nuotaikos mama. Tą patį girdėjau ir iš brolio. Vėliau iš dar kelių pažįstamų vyrų. Mintyse visada galvodavau: ,,Na jau man taip nebus”. Ir spėkit, mano vyras man sako tą patį. 😂😂😂🙈🙈🙈
Ir suprantu kodėl.
Gamtoje taip jau yra, kad moteris įtakoja labai daug dalykų ir vienas iš jų – atmosfera namuose. Ilgą laiką maniau, kad tai savaime gimstantis dalykas, kokia esi šiandien – tokią ir turi mane priimti. Negi savo namuose negaliu atsipalaiduoti? Kartais pašūkauti, kartais nesikalbėti, kartais sukritikuoti ir ,,rėžti” viską tiesiai į akis?
Kuo daugiau mokausi apie tarpusavio santykius, tuo labiau suprantu, kad tinkamą atmosferą visgi reikia kurti. Kartais suvaidinti, kartais nusleisti, kartais patylėti, o kartais kaip tik pasidalinti tuo, ką jauti. Ir šis menas – moters rankose. Ji vadovaujasi emocijomis, kurios pasireiškia išoriškai ir pasklinda aplink. Vyras vadovaujasi protu, todėl dažnai jų emocijas pamatome tik kai jau kažkas išveda iš kantrybės 😬🙈.
Kai moteris yra pakilios nuotaikos, kupina energijos ar rami ir atsipalaidavusi – tai vyras, būdamas šalia jos nejaučia streso, kad pasakys ar padarys kažką ne taip.
Žinoma, gera atmosfera – tai nereiškia, kad visąlaik tik šypsomės, trykštame energija. To būti negali! Žmogus – gyvas organizmas, kuriame nuotaikos keičiasi keletą kartų per dieną, tad kartais net kai moteris jaučiasi liūdna, tačiau vidumi nelinkusi ,,šokdinti” visos šeimos, verčiau laukia pagalbos, ji irgi sukuria ypatingą šeimos artumo jausmą, kuriame yra vietos vyrui padėti jai, realizuoti save.
Pabrėžčiau, kad nėra blogų emocijų, visos jos reikalingos žmogui. Tiesiog viskas priklauso kaip mes tvarkomės su jomis ir kur nukreipiame: ar išliejame jas ant kitų, net nesusimąstydami kaip tai juos paveiks, bet svarbu, kad mums palengvėtų, ar išsiliejame jas ant kitų, suvokdami, kad tokia žmogaus prigimtis ir man reikia pagalbos, tiesiog šįkart nesugebėjau įveikti jų tinkamai.
Tai labai dažnai užsimiršta, nes žmogus linkęs elgtis taip, kaip jam patogu. Ir tikrai nesinori ,,lipti per save”, bet jeigu tai vienintelis būdas padaryti taip, kad vyras, būdamas greta jaustųsi ramus ir norėtų grįžti į namus, vaikai nebijotų nenuspėjamų mamos reakcijų, kolegos darbe dirbtų darbą, o ne galvotų ko čia laukti iš moters, tai galbūt verta pabandyti? 😌
Mūsų šeimoje gerai nuginkluoja klausimas – žaidimas: ,,Kur dingo gera nuotaika? Gal ji po sofa? Gal pasislepė šaldytuve?”
Tikrai didelis darbas nuolat stebėti save, stengtis susilaikyti, kad tik nesugadinti atmosferos, kuri yra bendra visos šeimos. Bet kartu labai gera, kai abu partneriai supranta, kad be tarpusavio pagalbos, nuolatinių treniruočių ir palaikymo to padaryti neįmanoma.
