Na, matyt, kai turi gilią prasmę taškuoti ir taškuoti, jausti kažkokį ryšį su žeme ir pan., tada turi ir daugiau kantrybės.
Bet vaikams patiko gerą valandą taškuoti, vėliau kitą dieną prisęsti. Susipažinome su aborigėnu menu. Gan vaizdžiai pasakojama apie taškavimą ir parinktus motyvus:
Mes naudojome juodą storesnį popierių, guašą ir ausų krapštukus. Vata ant krapštukų po kurio laiko sušlampa, atsisuka, pakeičia formą, tada arba reikia keisti, arba bandyti prispausti ir apsupti tą pačią vatą.
Nežinau ar galėčiau reikalauti daugiau iš 2, 6 ir 9 metų vaikų 🙂 mums tai buvo ne tik pažintis sau nauja technika, bet savotiška terapija, grįžtant prie mokslų po ilgos pertraukos.
