Tai skiltis skirta mums, moterims, esamoms ar būsimoms mamoms. Vaikų auklėjimas reikalauja daug vidinės stiprybės, motyvacijos, užtikrintumo bei palaikymo. Rašau su mintimi, kad galiu būti dalis moteris palaikančios aplinkos, nes pati žinau, koks svarbus yra kitų moterų palaikymas, kuris nuolat į širdį kužda: ,,Tu nesi viena. Tu nuostabi. Tu – mama. Tu – moteris. Mes kartu auklėjame ir ugdome vaikus ne šeip sau…”.
Manau, kad kiekvieni sąmoningi tėvai pasirenka vienokią ar kitokią auklėjimo kryptį ir jos laikosi, atnaujina, papildo, bet visada turi savo, tik jiems žinomą, judėjimo trajektoriją ir tikslą. Pamenu, kai gimė pirmasis vaikas, labai aiškiai žinojome ko mes sieksime, ką dėl to paaukosime ir kodėl. Pirmaisiais metais tikėjausi pažįstamų supratimo, paklausta ,,kodėl mes darome kitaip nei […]
NEIEŠKOTI PALAIKYMO TEN, KUR JO NĖRA Read More »
Būti mama, kuri paruoš vaikus gyvenimui – iššūkis. Būti žmona – partnere savo vyrui jau irgi nelengva užduotis. Būti moterimi, kuri pulsuoja rūpesčiu darbe, su draugais ir artimaisiais – aukštas pilotažas. Vis išlenda tai netinkama reakcija, tai abejingumas, tai per didelis sureikšminimas. Pasipila kaltinimai sau, kitiems ir pažadas, kad rytoj pasitaisysiu. O kas rytoj? Žingsnis
SAVIGRAUŽĄ ATSVERTI SVAJONE Read More »
Mane visada domina visi galimi variantai kodėl žmonės nesutaria. Ir paskutiniu laiku fokusas nukreiptas į labai galingą įrankį – tarpusavio nusileidimus. Ir patirties galiu pasakyti, kad be abipusių nusileidimų tiesiog neįmanoma sustiprinti ryšio. Susikirtimo metu abiejų pusių užsispyrimas, išdidumas ir puikybė neleidžia net pagalvoti apie kontaktą, buvimą kartu. Tą akimirką pasąmoningai norisi tiesiog sudrąskyti kitą,
ĮRANKIS SANTYKIŲ STIPRINIMUI | NEMOKAMAI :) Read More »
Žmogus linkęs svajoti, o vėliau tose svajonėse ir gyventi. O ypatingai moterys susikuria savo iliuzinį pasaulį ir labai sunku jas iš ten sugrąžinti į realybę. Todėl auklėdami savo vaikus siekiame nuo pat pradžių padėti jiems pažinti gyvenimą tokį, koks jis yra. Žinoma, kad pasitaikys visko jų gyvenime, bet mes žinosim, kad padarėm visą, kas buvo
MERGAITĖS SVAJONĖS… Read More »
Matyt artèjant pavasariui tampu šiek tiek romantiška, bet jaučiuosi įkvėpta ir nukreipta į konkretų taikinį – santykius šeimoje. Ugdymas šeimoje, santuoka, savirealizacija, pilnatvė ir laimė – viskas yra šeimoje ir tai klesti jeigu yra tinkamai prižiūrima. Viena iš stipriausių priemonių yra dovana. Kokia gali būti geriausia dovana vyrui? Vaikams? Visai šeimai? Aš kartais taip įsisuku
GERIAUSIA DOVANA ŠEIMAI Read More »
Ilgai gyvenau kaip su įjungtu autopilotu, viskas ganėtinai mechaniškai. Bet pastaruoju laiku atsiranda vis daugiau ir daugiau laiko sustoti ir susimąstyti ką aš darau su savo gyvenimu? Koks mano vaidmuo šeimoje kaip mamos, žmonosir apskritai kaip moters? Anksčiau daug dalykų dariau, nes taip darė kiti, o dabar, per tuos beveik metus pandemijoje, jaučiu, kad pagaliau
KĄ GALIU DUOTI ŠEIMOS SANTYKIAMS? Read More »
Tai buvo vienos iš mano draugių klausimas. Bet neabejoju, kad daug moterų sau jį užduoda. Pamenu ši draugė negalėjo susilaukti vaikelio beveik 5 metus. Nesunkiai galima įsivaizduoti kokia laiminga Ji buvo, kai pastojo. Tada gimė sūnus. Linksmuolis toks. Ir Ji pati švytėjo! Žinoma, kaip ir kiekvienos mama tapusios moters, taip ir Jos gyvenimas persitvarkė. Greta
Aš visada žaviuosi vaikais, kai jie užsiplieskia per sekundę ir už minutės jau vėl laimingi, atrodo, kad tos emocijos jiems praplaukė greta. Labai norėčiau sugebėti taip, kaip vaikai – kilo konfliktas, o už kelių minučių jie pradeda vėl nuo balto lapo tarsi nieko nebūtų buvę. O aš…? Suprantu, kad čia veikia principas ,,mažas žmogus tai
Kai laukiausi vaiko atrodė, kad mieste kas antra moteris laukiasi. Arba kitas pavyzdys, kai pakeitėm automobilį – tai atrodė, jog dauguma irgi pasikeitė į tokius kaip mūsų. 😁 Įdomus fenomenas, kai staiga imi pastebėti tai, kas tau tampa aktualu. Šiandien man taip yra su poreikiu pokyčiams. Atrodo visi tik ir kalba: ,,POKYČIAI, KEISTIS, POKYČIAI”. Prieš
Gavau žinutę iš draugės: ,,Drauge, aš bijau gimdyti…”. Pamenu bijojau ir aš. Abu kartus. Labai. Net nežinau kodėl. Galbūt tas negalėjimas nuspėti, suplanuoti, kontroliuoti ir sužadino įvairius vidinius jausmus. Jau nekalbant apie hormonų audras ir fiziologinius procesus. Bet visą tą šėlstančią audrą pavyko nuraminti vienu labai paprastai nepaprastu pratimu – galvoti tik apie kūdikį. Tiesiog
DRAUGE, BIJAU GIMDYTI Read More »